S.Žadanas – vienas garsiausių Ukrainos rašytojų, kurio knygos verčiamos į daug užsienio kalbų, jis gauna literatūrinius apdovanojimus visame pasaulyje. Pastaruoju metu jo pavardė minima ne vien literatūriniame kontekste.
S.Žadanas buvo aktyvus Maidano įvykių dalyvis, praėjusių metų kovo 1 d. jis buvo sumuštas Charkovo administracijos pastate, kurį šturmavo prieš Maidaną nukreipto mitingo dalyviai. S.Žadanas paskelbė savo laišką tautiečiams, kuriame ragina karui pasibaigus dėti pastangas tam, kad šalyje būtų sukurta vienybė – kad Donbaso gyventojai nebūtų paversti atpirkimo ožiais dėl visų problemų. O tam būtina įvardinti visus, kurie, nevykdydami savo pareigų, leido iškeroti chaosui.
Šiuo metu jis važinėja po Ukrainą su muzikiniu projektu, taip pat rengia literatūrinius vakarus tiek Vakarų, tiek Rytų Ukrainoje, kurių metu siekia sutelkti žmones šiais sunkiais Ukrainai laikais. „Mes privalome kalbėti, nes to reikia mums visiems“, – sako S.Žadanas apie padėtį dabartinėje Ukrainoje, kur, regis, kultūrai karo metu vietos nebelabai ir liko. Tačiau rašytojas mano, kad jų, atlikėjų, rašytojų, balsas turi būti aiškiai girdimas.
Galimybė tiems, kas į laisvę įsikimba dantimis
Į Lietuvą atvykęs rašytojas, kuris prieš tai čia lankėsi 2001 metais, surengs tris susitikimus. Antradienį vykęs susitikimas turėjo būti skirtas daugiau literatūrai, o ne politikai – apie ją bus plačiau kalbama trečiadienį susitikimo ŠMC skaitykloje metu, tačiau ir antradienį bene dažniausiai minėtas žodis buvo „karas“.
Mes jau pripratę sakyti „iki karo“. Deja, priprantama ir prie to.
Jau pačioje susitikimo pradžioje prieš skaitydamas pirmąjį eilėraštį S.Žadanas jį pristatė kaip parašytą iki karo. „Mes jau pripratę sakyti „iki karo“. Deja, priprantama ir prie to“, – nelinksmai pripažino rašytojas. Jo perskaitytos eilės, nors ir sukurtos dar iki Maidano įvykių ir karo Rytų Ukrainoje, atrodė tarsi pritaikytos būtent šiems laikams. „Revoliucija visada palieka galimybę tiems, kurie drįsta įsitverti į ją dantimis“, – emocingai ukrainietiškai S.Žadano perskaitytas eiles į lietuvių kalbą vertė Vytautas Dekšnys.
S.Žadanas karo alsavimą jaučia visai šalia. Ne tik dėl to, kad pastaruoju metu dažnai lankosi Rytų Ukrainoje, kur vyksta mūšiai. Jo gimtasis miestas Starobilskas – visai netoli Luhansko, tapusio viena iš teroristų, keliančių chaosą Rytų Ukrainoje, tvirtove. „Laimei, šis miestas niekuomet nebuvo užimtas“, – sako rašytojas.
Tačiau tai, kokia yra į karo mėsmalę pakliuvusių žmonių būsena, jis puikiai supranta, rengdamas literatūrinius ir muzikinius vakarus. „Aš nuolatos girdžiu klausimą: kada baigsis karas? Tačiau to niekas nežino. Tiksliau, vienas žmogus žino. Bet nesako“, – sakė S.Žadanas. Rašytojas prisimena, kaip praėjusią vasarą vyko į miestus, kurie buvo užimti teroristų ir vėliau atkovoti Ukrainos kariuomenės. „Aš pasiruošiau gana depresyvią programą. Tačiau jiems to nereikėjo, – prisimena įspūdžius S.Žadanas. – Kai jie išgirsta visa tai, jiems suveikia gynybinis mechanizmas ir vėl tampa baisu.“
Tačiau žmonės, kuriems tokių susitikimų, atvirų pokalbių labai reikia – pabėgėliai iš Rytų Ukrainos. „Visur, kur rengiame pasirodymus, susirenka daug pabėgėlių iš Donbaso. Jų daug, visoje Ukrainoje – apie 100 tūkstančių. Jiems ypač svarbu pajausti priklausomybę šiai šaliai, nesijausti vieniems“, – sakė rašytojas.
Verslininkai, išėję į karą
Anot rašytojo, šis karas yra tarsi lakmuso popierėlis, kuris parodė, kas žmonės iš tiesų yra. „Žmonės turi aiškiai parodyti, kieno jie pusėje. Ir tokioje situacijoje žmonės kartais daro netikėtus pasirinkimus“, – pasakojo S.Žadanas. Kaip vieną tokių pavyzdžių jis paminėjo savo giminaitį Luhanske, kuris čia dirbo milicininku. Pagal visus galiojančius stereotipus, jis turėjo likti šiame mieste ir toliau dirbti su prorusiškomis jėgomis. Daug kas taip ir padarė. Tačiau jo giminaitis nusprendė kitaip – jis bėgo iš miesto, įveikė kontrolės postus, praėjo visus patikrinimus melo detektoriumi ir dabar toliau dirba Ukrainai.
Savanoriu tapo jo buvęs bendramokslis, kuris politika anksčiau visiškai nesidomėjo ir, kaip įtaria rašytojas, net neidavo į rinkimus. Dabar jis fronte. Važinėdamas po Rytų Ukrainą jis sutiko buvusių verslininkų, metusių verslą, palikusių šeimas ir išvykusių savanoriais kariauti.
-
Vienas talentingiausių Ukrainos rašytojų Serhijus Žadanas: Rusijos aiškinimai dėl Krymo yra pasityčiojimas iš sveiko proto
-
Kauno centre triukšmingai pristatyta spektaklio premjera pagal ukrainiečio Serhijo Žadano romaną „Depeche mode“
-
Ukrainos rašytojas Serhijus Žadanas: „Kai visa tai galų gale baigsis...“
Pasitaiko net kurioziškų situacijų. Pavyzdžiui, vienas jo pažįstamas pasienietis Maidano įvykių metu buvo griežtas antimaidanininkas, dalyvavo prieš Maidaną nukreiptose akcijose. Tačiau kuomet į Ukrainą įsiveržė Rusijos kariuomenė, jis stojo kovoti prieš ją. Sunku tai suvokti, bet iki šiol Vladimirą Putiną jis laiko didžiu politiku. Tačiau paklaustas, kodėl kovoja prieš šio pasiųstus karius, atsako: „Aš negaliu išduoti, aš negaliu sulaužyti priesaikos.“ „Tai jų pozicija – ginti šalį“, – apie žmones, aukojančius viską, sako rašytojas.
Kai kurie prieš Maidaną nusistatę žinomi žmonės paslaptingai dingo. „Nežinau, kur jie. Gal Maskvoje, gal Kryme, gal Charkove, bijo į gatvę išeiti“, – spėliojo rašytojas.
„Svarbiausia – neatsisakyti savo šalies“
Rašytojas pripažįsta, kad dabar nuotaikos Ukrainoje yra itin sumišusios. Yra tokių, kurie akivaizdžiai nuo visko pavargo ir tenori tik vieno – kad baigtųsi karas. Yra tokių, kurie iš karto po Maidano tikėjosi staigaus gyvenimo pagerėjimo, tačiau jo nesulaukę, nusivylė. Yra tokių, kurie kalba argumentų kalba ir sako, kad reikia palaukti. O yra ir tretieji, kuriems rašytojas jaučia didžiausią prielankumą – žmonės, kurie sako, kad viską reikia tęsti taip pat ryžtingai kaip ir Maidane.
Šie žmonės nori pakeisti šalį, pakeisti visuomenę.
„Svarbiausia – neatsisakyti savo šalies, – sako autorius. – Neįsivaizduoju, kas turėtų atsitikti, kad jie sustotų. Šie žmonės nori pakeisti šalį, pakeisti visuomenę“. Šie žmonės, anot S.Žadano, puikiai supranta, kad jei jie sustos, kitą dieną tankai bus jų miestų gatvėse.
Jam nelabai suprantama ir mintis, kad galbūt Donbasui reikėtų suteikti specialų statusą – tai reikštų išdavystę atžvilgiu visų tų žmonių, kurie rengė Maidano akcijas Luhanske, Kramatorske, Donecke, ir vėliau, prasidėjus karui, buvo priversti trauktis iš šių regionų, tačiau iki šiol didžiausia jų svajonė grįžti namo. „Jeigu atskirs šiuos regionus, kur dėti tuos žmones, kurie dalyvavo mitinguose? Negalima atimti tėvynės“, – sakė S.Žadanas.
Teroristai: „Pas mus čia socializmas“
S.Žadanas palaiko ryšius ir su kultūros žmonėmis, kurie gyvena kitoje fronto linijoje – teroristų kontroliuojamose teritorijose. Viena bibliotekoje dirbanti moteris jam sako, kad visos kultūrinės įstaigos iki šiol veikia, o į biblioteką ateina netgi daugiau žmonių nei anksčiau, ypač vaikų. Žmonėms svarbu jausti gyvenimą, išsaugoti žmogiškumą.
Įdomus niuansas – vienoda alga būtų mokama visiems – tiek valytojoms, tiek solistams.
Viena teatre dirbusi moteris jam rašė apie tai, kaip į jų įstaigą buvo atėję apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos atstovai. Ji ironiškai pasakojo, kaip prorusiški separatistai dalino pažadus, jog jie tuoj sutvarkys finansinę situaciją ir mokės visiems algas, prilygstančias apie 50 dolerių per mėnesį. Įdomus niuansas – vienoda alga būtų mokama visiems – tiek valytojoms, tiek solistams. „Pas mus čia socializmas“, – išdidžiai pareiškė vienas iš teroristų atstovų.
Beje, S.Žadanas sakė, kad karas Ukrainoje paveikė ir jo paties knygų leidybą Rusijoje. Viena jo knygų turėtų būti išleista vienos iš didžiausių leidyklų Rusijoje, tačiau dabar tai pakibę ant plauko, ir pats rašytojas sako suprantąs, kad Ukrainoje jo nesuprastų, jeigu jo knygos šiuo metu pasirodytų Rusijoje. Susitikimo metu dalyvavusi viena žurnalistė iš Rusijos pripažino, kad šiuo metu Rusijoje įšaldomi visi leidybiniai planai, susiję su provakarietiškomis knygomis ar kūriniais, kuriuose kritikuojama Sovietų Sąjunga.
Nors vakaro metu skambėjo poezija, buvo skaitomos ištraukos iš jo knygų, visgi nuolatos fone buvo sustingęs karo šešėlis. „Niekada per pastaruosius 70 metų literatūra Ukrainoje nesusidūrė su gyvenimu karo sąlygomis“, – atsiduso S.Žadanas, kuris, kaip pats sako, per savo gyvenimą Ukrainoje patyrė tris revoliucijas. Tačiau nevilties jo balse nebuvo. Greičiau jau ryžtas pabaigti darbą, pradėtą Maidane, iki galo.
S. Žadanas – vienas garsiausių šiuolaikinių Ukrainos rašytojų, jis išleido 12 poezijos rinkinių ir 7 prozos knygas. 2010 m. jo romanas „Vorošilovgradas“ paskelbtas BBC metų knyga, jo vertimas į vokiečių kalbą 2014 m. gavo „Brücke Berlin“ premiją, o vertimas į prancūzų kalbą Šveicarijoje apdovanotas prestižine Jano Michalskio premija. Lietuvių skaitytojams S. Žadanas pažįstamas iš knygų „Depeche Mode“ (2008) ir „Anarchy in the UKR“ (2010), poezijos publikacijų kultūrinėje spaudoje. 2014 m. Kauno nacionaliniame dramos teatre pastatytas spektaklis „Kartu“, sukurtas pagal S. Žadano romaną „Depeche mode“.
