Išgirdę, kad S.Kuperis išleido naują knygą, tikriausiai imtumėte spėlioti, kokią netikėtą temą iš plataus futbolo pasaulio šįkart ištraukė šis Pietų Afrikoje gimęs, Nyderlanduose augęs, Jungtinėje Karalystėje mokęsis ir Paryžiuje gyvenantis autorius.
Mat iki šiol garsiausi šio kosmopolito kūriniai – negrožiniai veikalai būtent apie futbolą. Atitinkamoje kategorijoje tokios knygos kaip „Football Against the Enemy“, „Soccernomics“ ar „Ajax, the Dutch, the War“ tapo bestseleriais.
Ruošia S.Kuperis ir knygą apie bene sėkmingiausio bei garsiausio futbolo klubo pasaulyje – „FC Barcelona“ suklestėjimą ir dabar matomą nykimą.
Tačiau šį kovą pasirodė ir visiškai kitoks žurnalisto darbas – išsamus ir kvapą gniaužiantis žvilgsnis į žmogų, beje, kaip ir S.Kuperis, mėtytą bei vėtytą po visą pasaulį. Gali būti, kad G.Blake'as, kaip rašo knygos autorius, dirbdamas sovietams pasmerkė kelis šimtus britų agentų už Geležinės uždangos.
Dokumentai iki šiol įslaptinti
„Blake'o istorija žinoma tik nedaugeliui žmonių, be to, konkretumo šiame šnipinėjimo ir apgavysčių pasaulyje ir taip labai mažai“, – rašo S.Kuperis.
Čia jis galbūt ir neteisus. Apie G.Blake'ą parašytos mažiausiai aštuonios knygos, o vienos jų autoriai – aktyvistai Michaelas Randle'as ir Patas Pottle'as, kurie padėjo pagautam dvigubam agentui dramatiškai pabėgti iš kalėjimo.
Tiesa, S.Kuperio knyga, kaip pastebėjo jau ne vienas kritikas, išsamiausia ir iškalbingiausia – visų pirma dėl to, kad parodo, kaip Jungtinei Karalystei iki šiol nesmagu dėl G.Blake'o nusikaltimų ir, aišku, to paties pabėgimo ne kur kitur, o į Sovietų Sąjungą, iš kurios jis vėliau kone linksmai pasakojo, ką veikė jaunystėje.
Išskirtinis knygos aspektas – kad S.Kuperis dar spėjo pakalbinti patį G.Blake'ą, kuris svečią priėmė tiesiog savo trobelėje už Maskvos. Buvęs dvigubas agentas pernai gruodį mirė, sulaukęs 98 metų ir liaupsių iš paties Rusijos prezidento, kagėbisto Vladimiro Putino.
Britų karinės žvalgybos tarnybos MI6, kuriai oficialiai dirbo agentas, dokumentai apie G.Blake'ą iki šiol įslaptinti – net po jo mirties.
Kalbėdamas su S.Kuperiu G.Blake'as dar buvo vaiskaus proto ir, beje, pasakojimais dalinosi ne taip linksmai, kaip, pavyzdžiui, devintajame dešimtmetyje lankydamas „Stasi“ agentus Rytų Vokietijoje – galbūt todėl, kad dėl jo kaltės, ko gero, buvo pasmerkti šimtai žmonių.
Britų karinės žvalgybos tarnybos MI6, kuriai oficialiai dirbo agentas, dokumentai apie G.Blake'ą iki šiol įslaptinti – net po jo mirties.
Turbūt gėda – kai G.Blake'as buvo sučiuptas ir teisiamas, Londono spauda skelbė, kad jis greičiausiai atsakingas už maždaug 40 žmonių, britų agentų, mirtį ir kad būtent todėl buvo nuteistas kalėti net 42 metus.
Tačiau pats G.Blake'as 1990 metais pasirodžiusioje autobiografinėje knygoje „Jokio kito pasirinkimo“ rašė savo šeimininkams Maskvoje teigęs, kad Kremliui atskleidė „ne 40, o beveik 400 britų agentų“. Aišku, tikrojo skaičiaus nežinome ir tikriausiai niekada nesužinosime.
Grįžusį pasitiko kaip didvyrį
G.Blake'o tėvas buvo Turkijoje gimęs žydas, kuris turėjo verslą Kaire, jo motina – buvo olandė protestantė.
Būsimasis britų ir visų Vakarų išdavikas per Antrąjį pasaulinį karą prisijungė prie olandų rezistentų, kovojusių prieš nacių okupantus, bet vėliau per Belgiją, Prancūziją, Ispaniją ir Gibraltarą sugebėjo pabėgti į Britaniją.
Netrukus G.Blake'u, kuris mokėjo nemažai užsienio kalbų, susidomėjo MI6, jį įdarbino ir išsiuntė į Korėją. Seulo mieste jam buvo patikėta dirbti su rusais ir vietos pareigūnais – įtikinti juos šnipinėti Londono naudai.
Kai kilus Korėjos karui šiauriečiai įsiveržė į Seulą, G.Blake'as tapo pirmuoju Britanijos pareigūnu, kurį įkalino komunistu. Bet būtent kalėjime jis sutiko dirbti Sovietų Sąjungai ir KGB – Maskvos pasiuntiniai jam gudriai parūpino Karlo Marxo ir kitokių veikalų, kurie jauną vyrą įtikino stalinizmo idėjomis.
Maskvai G.Blake'as perdavė duomenis apie MI6 ir JAV centrinės žvalgybos valdybos Berlyne iškastą tunelį.
Vėliau G.Blake'as ir pats rašė nekentęs korumpuoto Pietų Korėjos režimo, su siaubu stebėjęs, kaip amerikiečiai be gailesčio bombarduoja šiauriečių kaimus – tai jam priminė nacių aviacijos reidus Roterdame.
„Šis kalinys buvo moralistiškas 28-erių vyras, kuriam reikėjo naujo įkvėpimo ir tikslo. Jis tada kūrė savo tapatybę“, – rašė S.Kuperis, o G.Blake'as 1990 metais pridūrė: „Aš niekada nebuvau įleidęs šaknų Britanijoje. Kad išduotum, reikia turėti tėvynę. Aš jos neturėjau.“
Iš Korėjos į Londoną G.Blake'as sugrįžo kaip didvyris, o MI6, kaip pastebi S.Kuperis, nė nepasivargino jį nuodugniai apklausti. Sugrįžėlis iškart ėmėsi pražūtingos veiklos – jis ne tik išdavė daugybę britų dvigubų agentų, veikusių Berlyne ir toliau Rytuose.
Maskvai G.Blake'as perdavė duomenis apie MI6 ir JAV centrinės žvalgybos valdybos Berlyne iškastą tunelį, kuriame vakariečiai klausydavosi sovietų ir Rytų Vokietijos pareigūnų pokalbių telefonu.
Kita vertus, S.Kuperis pastebi, kad Kremliui tai nelabai ir rūpėjo, nes vokiečių sovietai apie tunelį nė neinformavo.
Įspūdingas pabėgimas
Patį G.Blake'ą išdavė socialistinės Lenkijos žvalgybos pareigūnas, pabėgęs į Vakarus. Apklausiamas KGB agentas laikė visus kozirius savo rankose, bet kažkodėl staiga prisipažino, kad dirbo Kremliui.
Knygos autorius svarsto, kad iš tiesų MI6 tyrėjai būtų sunkiai įrodę G.Blake'o kaltę ir būtų turėję jį paleisti. Tačiau sulaikytasis netgi emocingai kreipėsi į tardytojus: „Ne, manęs niekas nekankino! Nešantažavo! Pats kreipiausi į sovietus ir pasiūliau savo paslaugas.“
MI6 anuomet, 1961-aisiais, svarstė, kad 42 metų kalėjimo bausmė kitiems potencialiems išdavikams suveiks kaip atgrasymo įrankis. Bet po penkerių metų G.Blake'as įspūdingai pabėgo iš garsiojo „Wormwood Scrubs“ kalėjimo Londone.
Skaitant istoriją apie pabėgimą iš kalėjimo, juo netgi sunku patikėti – G.Blake'as tiesiog sugriebė minėto aktyvisto M.Randle'o jam per sieną nusviestą virvę ir išlipo per viršų. M.Randle'as po kelių dienų paslėpė bėglį autobusiuke ir pervežė jį į Rytų Vokietiją.
Komunistiniame bloke ir Rusijoje G.Blake'as praleido visą likusį gyvenimą – dar 54 metus.
S.Kuperis rašo pats įsitikinęs, kad dvigubas agentas niekuo nesiskundžia – atvirkščiai, G.Blake'as žurnalistą net sužavėjo. Turbūt todėl knygos pavadinimas ir yra toks – „Laimingas išdavikas“.
