Uždraustos kalbos tyrėjų takais: Jono Jablonskio tardymas

Vasario 10 dieną sukako 145 metai nuo Prano Vaičaičio (1876–1901) gimimo, šiemet minimos ir jo mirties 120-osios metinės. Vaičaitis paprastai prisimenamas kaip liūdnas, anksti miręs poetas. Jo elegijos „Gyvenimo mano saulutė jau leidžias“, „Norėjau aš deimanto grūdus pagriebti“ ir kt. įeina į lietuvių poezijos aukso fondą.
Jonas Jablonskis apie 1900–1905 m.
Jonas Jablonskis apie 1900–1905 m. / Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr.

Tačiau eilėms nestinga ir pilietinio skambesio. Sankt Peterburgo universitete studijuodamas teisę, Vaičaitis gyveno Vasiljevo saloje 11-oje linijoje, nr. 52, viename bute su Antanu Daniliausku. Per kratą 1897 m. rugpjūtį ten rasta lietuvių studentų slapta bibliotekėlė.

Vaičaitis tuomet atostogavo tėviškėje Santakų kaime (Šakių raj.), Daniliauskas savo draugo neišdavė. Tačiau ir Vaičaičių namuose žandarai rado lietuviškų rankraščių, todėl poetui teko visą mėnesį praleisti Kalvarijos kalėjime, metus kęsti ypatingą policijos priežiūrą.

Vis dėlto 1900 m. jam leista grįžti, kad baigtų universitetą, deja, buvo paliktas be stipendijos. Eduardas Volteris surado Vaičaičiui darbą Mokslų akademijos bibliotekoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų