Ilzenbergo dvare atidarytai bibliotekai suteiktas Lietuvos valstybės šimtmečio vardas.
„Taip biblioteka pavadinta neatsitiktinai: čia nuo šiol bus kaupiamos ryškiausių pastarojo šimtmečio asmenybių, politinių ir visuomeninių veikėjų parašytos ir surinktos knygos“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Renginio metu buvo pristatyta Aukščiausios Tarybos pirmininko, profesoriaus Vytauto Landsbergio knygų ekspozicija – tai pirmasis naujosios dvaro bibliotekos knygų rinkinys.
„Dvarai nuo senų laikų buvo ne tik ekonomikos, bet ir kultūros, švietimo, šviesios minties lyderiai. Ieškodami, kaip šitas dvaras galėtų susisieti su Lietuva, pamatėme, kad mūsų dvaro bibliotekoje labai tiktų profesoriaus knygos, atspindinčios kelią į nepriklausomybę. Ne tik Vilnius, bet ir visi regionai yra mūsų Lietuva, todėl ir čia turime puoselėti, prisiminti ir mokytis savo istorijos“, – bibliotekos atidarymo metu sakė Ilzenbergo dvaro savininkas Vaidas Barakauskas.
Kol kas bibliotekoje stovės tik V.Landsbergio knygos, kurių yra apie pusantro šimto. Vėliau lentynas po truputį turėtų pildyti dvaro svečių ir draugų dovanotos knygos.
„Pagal sumanymą, bibliotekoje bus renkamos moderniosios Lietuvos istorijos asmenybių, pasižymėjusių ir grakščia plunksna, knygos. Profesoriaus knygų rinkinys, o vėliau – ir kitos knygos, bus prieinamos skaityti dvaro svečiams“, – rašoma pranešime.
Ši knygų ekspozicija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.
Pabrėžė dvarų kultūros svarbą
Kalbėdamas apie bibliotekos atidarymą dvare, pats V.Landsbergis prisiminė, kad seniausias žinomas Landsbergių giminės atstovas kilęs iš visai netolimų kraštų, mat istoriniuose šaltiniuose užfiksuota, kad tolimas profesoriaus giminaitis dar XVII a. šalia Pasvalio, prie Mažupės, turėjo savo valdą.
„Labai džiugina, kad šita Lietuvos pusė vėl yra gyva, reikšminga ir turi savo kultūrinę misiją. Mane labai sužavėjo, kad kažkam kilo idėja atkurtame kultūros židinyje įrengti biblioteką ir surinkti mano knygas. Tikiuosi, kad jos turės skaitytojus – jeigu žmonės lanko patį dvarą dėl jo grožio, galbūt užsuks ir į biblioteką“, – atidarymo metu sakė profesorius.
„Dvarų kultūra buvo labai reikšminga istoriškai, nors atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir vėliau daug kas akcentuodavo, kad esame valstiečių tauta. Paskui paaiškėjo, kad trečdalis signatarų buvo bajorai, nebūtinai su dideliais dvarais, bet su bajorišku garbės jausmu, su ištikimybe savo kraštui“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Jis taip pat priminė, kad istoriškai per dvarelius plito ir lietuvybė, o visos žymiosios lietuvių rašytojos moterys, įskaitant ir Žemaitę gyveno dvare.
Dėkojo mokytojams
„Svarbiu renginio akcentu tapo istorinė atmintis. Pabrėžiant jos svarbą, už dažnai nematomą, bet labai svarbų darbą buvo išreikšta padėka keturiems Rokiškio krašte dirbantiems istorijos mokytojams“, – nurodo renginio organizatoriai.
Už pasiaukojimą ir meilę istorijai apdovanoti Rima Šimėnienė, Erikas Gaigalas, Miranda Nargelienė ir Diana Meškauskienė.
„Turbūt simboliška, kad šitoje šventėje turime galimybę dalyvauti ir mes, rajono istorijos mokytojai, prisiliesti prie tikrosios istorijos, prie vertybių, matyti ir pažinti tikras istorines asmenybes ir tą žinią nešti ir savo mokiniams. Mokytojas yra tas, kuriam darbas yra visa gyvenimo prasme. Linkiu visiems kolegoms tai jausti“, – renginio metu sakė Juodupės gimnazijos istorijos mokytoja Rima Šimėnienė.
Tuo tarpu Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos istorijos mokytoja Diana Meškauskienė profesoriui V.Landsbergiui paruošė simbolišką dovaną – čili pipirų ir medaus.
„Man medus simbolizuoja visų bendrą darbą, kurio vaisiai – labai saldūs. Jūs, profesoriau, nuolat primenate, kad neapsaltume nuo medaus ir visada taikliai įberiate prieskonio, kuris subalansuoja daugelį gyvenimo sričių“, – įteikdama dovaną kalbėjo D.Meškauskienė.
Pagerbta ir iš Rokiškio kilusios ieties metikės Livetos Jasiūnaitės trenerė Ina Nagelė. L.Jasiūnaitė šią vasarą Europos čempionate Berlyne iškovojo bronzą – tai buvo pirmas žemyno pirmenybių medalis šioje rungtyje per 60 metų.
Istorija natomis
Ilzenbergo dvare renginio metu istorija susipynė ir su muzika. Renginys prasidėjo ir pasibaigė klasikinės muzikos skambesiu – fortepijonu grojo vieno žymiausių Lietuvos kompozitorių Balio Dvariono anūkas Justas Dvarionas.
Paties V.Landsbergio gyvenimas glaudžiai susijęs su muzika. Praėjusio amžiaus viduryje jis mokėsi Lietuvos valstybinėje konservatorijoje ir baigė būtent J.Dvariono senelės A.Dvarionienės fortepijono klasę. Vėliau profesorius pats dėstė Vilniaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos mokykloje, rašė mokslinius darbus apie šio kompozitoriaus kūrybą.
Renginio pradžioje, V.Landsbergiui šiek tiek pavėlavus, J.Dvarionas svečiams sugrojo tris M.K.Čiurlionio preliudus. Pianistas pasinaudojo profesoriaus redaguotomis gaidomis, kurias ruošdamasis koncertui paėmė iš naujosios Ilzenbergo dvaro bibliotekos.
J.Dvarioną pianinu groti vos nuo dvejų metų mokė jo senelė, garsi profesorė Aldona Dvarionienė. Būdamas vienuolikos, iš tarptautinio konkurso Čekoslovakijoje jaunasis pianistas grįžo laureatu. Koncertuodamas jis aplankė tolimiausius pasaulio kampelius, kur sužavėdavo publiką savo meistriškumu – nuo Japonijos iki Peru.
