Tuomet į rankas turite paimti naująją leidyklos „Liūtai ne avys“ į lietuvių kalbą išverstą švedų psichiatro, rašytojo, lektoriaus Deivido Eberhardo knygą „Vaikų įkaitai: kaip vaikai perima valdžią“.
Žinomas psichiatras knygoje „Vaikų įkaitai“ kritikuoja dažnai visuomenėje giriamą Švedijoje paplitusį vaikų auklėjimą ir įsigalėjusį požiūrį, kad tie, kurie niekada nekelia balso, niekada neprieštarauja ir visada nusileidžia vaikams, yra geriausi tėvai. Knygos autorius sutriuškina modernias, mokslu nepagrįstas vaikų auklėjimo metodikas ir, remdamasis tyrimais, reabilituoja griežtesnį auklėjimą. Ši knygą yra apie tai, ką galima padaryti, kad auklėdami vaikus taptumėte savimi pasitikinčiais tėvais, tikinčiais tuo, ką darote.
Perdėtas globėjiškumas – kelias į vaiko pasyvumą ir savarankiškos asmenybės žlugdymą
Deividas Eberhardas pastebi, kad šiandien pirmojo vaiko susilaukiama tokiame amžiuje, kuriame anksčiau žmonės būtų tapę seneliais. Todėl šiuolaikiniai tėvai jaučiasi per seni, kad drįstų rizikuoti ir leistų, jog kas nors atsitiktų jų ilgai lauktai atžalai. Taip jie leidžia savo vaikui tapti mažuoju šeimos ekonomistu, kuris kontroliuoja šeimos pirkinius, mažuoju šeimos gurmanu, kurio balsas lemia, kur ir ką šeima valgys, kur atostogaus ir kaip leis laisvalaikį. Nejučia vaikas tampa mažuoju šeimos tironu, besinaudojančiu savo valdžia gauti viską, ko tik užsigeis.
Ilgametė psichiatro darbo patirtis Deividui Eberhardui atskleidė, kad tėvai, elgdamiesi pernelyg globėjiškai, saugodami savo vaiką nuo visų galimų nesėkmių, nereikalaudami iš jo atsakomybės bei tenkindami kiekvieną jo užgaidą, užprogramuoja daugybę problemų, kurios vėliau persekios ne tik juos pačius, bet ir kliudys vaikui įžengti į savarankišką suaugusiųjų gyvenimą. Deividas Eberhardas, stebėdamas besikeičiančią švedų visuomenę, papasakoja, kas išauga iš vaikų, kuriems tėvai viską padeda ant lėkštelės.
Psichiatras savo knygoje aptaria vieno iš savo pacientų Brajeno pavyzdį. Brajenas visą gyvenimą nieko nedarė tik skaitė knygas ir žaidė kompiuterinius žaidimus. Būdamas mažas jis buvo malonus, draugiškas ir protingas, tačiau sulaukęs dvidešimt aštuonerių dar nei karto nebuvo dirbęs. Jis gyveno su savo rūpestingais tėvais. Brajenas visą dieną praleisdavo lovoje, atsisakydavo padėti tėvams namų ruošoje, nė centu neprisidėdavo prie šeimos išlaidų ir manė, kad jo tėvai, grįžę iš darbo, dar turi jam ant stalo padėti valgį, už kurį jis net nesugebėdavo padėkoti. Vaikino tėvai nedrįso jo išvaryti iš savo namų, nes buvo įsitikinę, kad sūnus, net ir būdamas suaugęs, nepajėgs vienas susidoroti su gyvenimo iššūkiais.
Vaikai nėra silpnos būtybės ir, nepriklausomai nuo to, kas mums buvo sakoma, jie gali susidoroti kone su viskuo.
Deividas Eberhardas teigia, kad Brajenas – bendros švedų kultūros, kuri neleidžia sudrausminti vaikų bei kelti jiems reikalavimus, rezultatas. Pastebima, kad šiandien auga vaikų karta, kuri yra aptarnaujama. Jie gauna viską, į ką tik baksteli pirštu, o tėvai, užbėgdami už akių, pašalina jiems visas kliūtis. Tokia įsivyravusi kultūra, anot knygos autoriaus, nulemia visišką jaunuolio pasyvumą ir net žlugimą.
Vaikai – ne porcelianinės lėlės
Vietoje vaiko sudrausminimo už netinkamą elgesį šiuolaikiniai tėvai dažnai renkasi lengviausią kelią – suteikti vaikui tai, ko jis reikalauja. Kodėl taip yra? Autoriaus manymu, bausmės sąvoka šiandieninėje visuomenėje tapo itin neigiama. Visgi, jo manymu, užauginti vaikus nenustatant jiems ribų – neįmanoma, nes tėvų pareiga yra išmokyti juos gyventi savarankiškai.
Žinomas psichiatras ragina nesielgti su vaiku lyg jis būtų porcelianinė lėlė. Jo teigimu, vaikai nėra silpnos būtybės ir, nepriklausomai nuo to, kas mums buvo sakoma, jie gali susidoroti kone su viskuo. Jie gali ištverti gerą kritiką ir papeikimus, taip pat prisitaikyti prie taisyklių, tapdami visuomenės dalimi.
Visos vaikų elgesio problemos yra įveikiamos tinkamu auklėjimu
Pateikdamas įvairių praktinių patarimų knygos autorius parodo, kaip reikėtų teisingai sudrausminti vaikus bei jiems suprantama kalba pateikti savo reikalavimus.
Deivido Eberhardo knygoje „Vaikų įkaitai“ rasite atsakymus, kaip auginti vaikus, kad jie taptų žmonėmis, galinčiais išgyventi suaugusiųjų pasaulyje: pasiruošusiais viskam, ką tik gyvenimas jiems pateiks, gebančiais analizuoti ir mokančiais susitaikyti su tuo, kad ne visada jie gali gauti viską, ko nori.
Ši knyga nepanaši į nuobodų pedagogikos vadovėlį. Greičiau – nepagražintas, akis atveriantis ir naujai į vaikų auklėjimą priverčiantis pažvelgti dažniausiai tėvams neduodančių ramybės klausimų sąvadas.
Deividas Eberhardas savo knygoje aptaria tipines situacijas, su kuriomis susiduria kiekvieni tėvai. Jis leidžia skaitytojui iš naudo pažvelgti į savo, kaip tėvo, vaidmenį ir pateikia įvairius sprendimo būdus, paneigdamas prieš tai vyravusius ir daugelio teisingais laikytus abejotinų ekspertų patarimus.
Kam, auginančiam vaiką, neteko patirti atžalos isterijos priepuolių dėl norimo žaislo, triukšmo ir klyksmų dėl vaikų nepasidalinamo žaislo ar „pageidavimų koncerto“ ir nepaklusnumo pietaujant kavinėje ar restorane? Ką reikėtų daryti su vaiku, kuris pargriuvęs ant grindų parduotuvėje iškelia isterišką sceną dėl ledų? Ignoruoti jį ir elgtis taip, lyg būtumėte kurti, ar paimti jį už rankos ir išeiti iš parduotuvės?
Šiuos ir daugybę kitų atsakymų, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, nuo kada pradėti auklėti vaikus, kiek griežtiems reikėtų būti ir kaip vaikams nustatyti aiškias elgesio ribas, rasite Deivido Eberhardo knygoje „Vaikų įkaitai:kaip vaikai perima valdžią“.
