Valdžia siuntė jaunuolius į Europą pasisemti modernios dvasios: Jono Aisčio egzilis

1936 m. spalio 15 d. į Kauno geležinkelio stotį atėjo draugų būrys išlydėti Jono Aleksandravičiaus (Aisčiu jis oficialiai pasivadino 1952 m.) į pirmą kelionę užsienin. Poetų autoritetas Kazys Binkis ramino susirūpinusį Joną: „Pasidairyk po Europos didmiesčius, pauostyk Vakarų kvapo, tik nesismauk dėl mokslo, mažai naudingo laisvai poeto dvasiai.“ Taip tas palydas prisiminė kitas poeto draugas Antanas Miškinis. Lietuvos valdžia siuntė jaunus menininkus į Europą pasisemti modernios dvasios.
Jonas Aistis
Jonas Aistis / Kultūros barai nuotr.

Švietimo ministras Juozas Tonkūnas, įkalbėtas skirti stipendiją eilėraščių knygos Imago mortis autoriui, netikėjo, kad Aleksandravičius, vos septynis mėnesius ištvėręs Kauno universitete, sugrįš iš Prancūzijos su aukštojo mokslo diplomu.

Pats Aleksandravičius visai nesirengė ilgam išsiskyrimui su gimtuoju kraštu. 1935 m. žiemą nusipirkęs rąstų, ketino pasistatyti namą ir gyventi čia iki mirties. Poetui pasiūlyta stipendija buvo netikėta ir didelė valdžios malonė. 1936 m. rudenį, kai nuspręsta, kad pagrindinė užsienio kalba bus prancūzų, tokių stipendijų padaugėjo, nes Lietuvoje labai trūko mokančių kalbėti prancūziškai. Švietimo ministerija ieškojo kandidatų studijoms Grenoblyje ir Paryžiuje. Aleksandravičiui išduotas užsienio pasas ir nemokama viza kelionei į Grenoblį. Paskirta 275 litų mėnesinė stipendija, sumokėta 500 litų kelionpinigių vienam pusmečiui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Aukščiausios klasės kavos aparatai: ar verta į juos investuoti?
Reklama
Įspūdingi baldai šiuolaikinei svetainei: TOP 5 pasirinkimai