Kas sieja Martyną Mažvydą ir Odesą? Kokius įžadus ir kur davė Simonas Daukantas? Kokiomis aplinkybėmis su būsima žmona susipažino prezidentas Antanas Smetona? Atsakymus į šiuos klausimus ras keliaujantys „Kalbos keliu“.
Vingiuotas lietuvių kalbos kelias Vilniuje
Kai XIII–XV a. lietuviai vieninteliai iš baltų sukūrė savo valstybę, lietuvių kalba buvo tik šnekamoji. Su Vakarų Europa susirašinėta lotyniškai, o su Rytų Europa – senąja kanceliarine slavų kalba. Lietuvių rašomoji kalba atsirado apie XVI a., bendrinė lietuvių susiformavo XIX a. pab. – XX a. pr. Bėgant amžiams keitėsi požiūris į lietuvių kalbą, jos vartosenos erdvė, pamažu keitėsi ir pati kalba. Prieš tapdama tokia, kokia yra dabar, lietuvių kalba nuėjo sudėtingą kelią. Vilnius yra viena svarbiausių šio kelio stočių.
Šiame mieste dėtos didžiulės pastangos įtvirtinti lietuvių kalbą kasdieniame ir oficialiame gyvenime, įteisinti ir išsaugoti. Viskas svarbu – lietuviškos maldos, gramatikos, žodynai, laikraščiai, mokymosi ir mokslo įstaigos, bibliotekos, kalbai atsidavę žmonės. Einantys „Kalbos keliu“ ras įkvėpimo pažinti save, savo kalbą ir miestą.
Vasario 27 d. 12 val. maršrutą pristatys jo kūrėjos – „Neakivaizdinio Vilniaus“ Facebook paskyroje vyks nemokama virtuali ekskursija.
Skaitymo mėnuo
Naujas maršrutas – ne vienintelis „Neakivaizdinio Vilniaus“ pasiūlymas skaitymo mėnesiui. Tai puiki proga išbandyti kitus su literatūra susijusius maršrutus, kurie ne tik leis pamatyti sostinę per literatūrą, bet ir paskatins atsiversti ne vieną Vilniaus įkvėptą knygą. Miestas kaip veiksmo vieta, kaip išgyvenimų erdvė, kaip meilės objektas – visa tai maršrute „Literatūrinis Vilnius“.
Garsiojo „Vilniaus pokerio“ maršrutas patiks melomanams – čia rasite garso takelį pasivaikščiojimui po knygos veikėjo Vytauto Vargalio Vilnių. „Vilniaus geto knygnešiai“ primins apie žydų knygas ir kitas kultūros vertybes saugojusią „Popieriaus brigadą“.
„Neakivaizdinis Vilnius“ paruošė miesto studijų literatūros sąrašus – rekomendacijas knygų, kurios leis pažinti Vilnių, gilintis į jo istoriją ir dabartį, atrasti Vilniaus įkvėptus grožinės literatūros rašytojus. Jau galima susipažinti su Kultūrų, Istorijos, Architektūros, Menų, Literatūros, Gamtos, studijų literatūros rekomendacijomis, taip pat su leidinių vaikams ir jaunimui sąrašu. Tiesa, organizatoriai kviečia ne tik skaityti knygas, bet ir jungtis prie diskusijų Facebook, rekomenduoti savo mėgstamus kūrinius bei laimėti knygas.
