Sukaustytas siaubo neturėjau jėgų nė užsimerkti. Protas atsisakė tikėti tuo, ką mato akys. Ne, tai negali būti pabaiga. Tai tik dar vienas mano sapnas. Taip, tik košmaras!
Viskas prasideda įprastai ir nekaltai: du vaikinai ir mergina atsiduria prie ežero. Bet iš kur Dzūkijos miškuose ežeras, kurio nėra jokiuose žemėlapiuose? Kodėl Egis ima sapnuoti košmarus, kurie atsibudus tampa realybe? Nejaukios nuojautos kamuojami jaunuoliai skuba išvažiuoti, tačiau paaiškėja, kad jie – miško belaisviai. Bet ar tikrai miško? Iš visų jėgų besistengdami ištrūkti, jie tik dar giliau klimpsta į nematomas pinkles.Paslapčių sklidina baimės atmosfera tirštėja, klausimų daugėja, o atsakymų nuotrupos, kurias pavyksta gauti nelaimingiesiems, kelia tik dar didesnį siaubą…Bet patys keisčiausi košmarai po nakties nesibaigia – ir jau nebeaišku, haliucinacija tai ar siaubinga tikrovė.
„Vėjas nuo jūros“ – knyga, kurią skaitydamas kiekvienas ims tapatintis su veikėjais. Opabaigoje nepavyks atsiplėšti nei vienam. Knyga, kuri įtrauks skaitytoją kartu su veikėjais. Ištrūkti nepavyks niekam.
Jeigu norite lietuviško fantastinio romano, kuriame yra veiksmo, šiek tiek mistikos ir šiek tiek siaubo, kurį galėtumėte skaityti versdami puslapį po puslapio ir nesustoti per naktį, – štai jis, Giedriaus Vilpišausko „Vėjas nuo jūros“ – puikiai sukurtas, įtraukiantis ir bepaleidžiantis iki pabaigos.
Aurelijus Katkevičius, žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius
Giedrius Vilpišauskas. Vėjas nuo jūros. – Vilnius: Tyto alba, 2017. – 415 p. Viršelio dailininkė Ilona Kukenytė
