Lietuvių kalbos studijos Varšuvoje ir Lietuvoje
Anna lietuvių kalbą pradėjo studijuoti 2017 m. Varšuvos universitete, kai studijų laikų draugas paskatino mokytis šios kalbos, tačiau net santykiams nutrūkus susidomėjimas lietuvių kalba nenuslopo.
„Meilę vyrui pakeitė meilė kalbai“, – juokiasi.
Ji didžiuojasi priėmusi tokį sprendimą ir pabrėžia, kad lietuvių kalba – labai graži. Vėliau pagal įvairias studijų programas ji plėtė lietuvių kalbos žinias vasaros mokyklose Klaipėdoje. Mergina sako, kad vasaros kursų tikslas nėra vien kalbos mokymasis – per mėnesį negali įgyti daug žinių. Šių kursų esmė – bendruomenė. Klaipėdoje ji susipažino su žmonėmis iš viso pasaulio, kurie domisi lietuvių kalba ir kultūra.
Vieną semestrą Anna turėjo galimybę studijuoti Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, kur įgijo daugybę naujų žinių.
„Ypač vertinu tai, kad lietuvių kalbos gramatika, kultūra ir komunikacija buvo dėstomos atskirai – manau, tai puikus sprendimas. Didžiausias iššūkis buvo įsigilinti į dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių vartoseną. Kai kurios šios konstrukcijos sutampa su lenkų kalbos gramatika, tačiau kitos pasirodė labai archajiškos ir sudėtingos. Padalyviai man – tarsi kosmosas! Labai sudomino ir lietuvių slengas. Puikiai prisimenu žodį „moralkė“, kuris vartojamas ir lenkų kalboje. Šis žodis puikiai apibūdina vidines moralines dilemas po vakaro, kai per daug išgėrėme ir ryte gėdijamės savo poelgių. Tada sakome, kad „turime moralkę“, – pasakoja Anna.
Studijų metais merginai sunkiai sekėsi susirasti lietuvių draugų, kadangi, būnant tarptautinėje aplinkoje, sunku iš jos išeiti, o ir kalbos lygis dar nėra pakankamas. Tačiau viskas pasikeitė po Lietuvos rašytojų sąjungos organizuoto renginio „Abiejų Tautų Respublikos literatūros seimelis“. Į „Seimelį“ atvyksta kūrėjai iš Lietuvos ir vertėjai iš Lenkijos. Savaitę jie dirba kartu. Renginyje dalyvavę poetai įtraukė Anną į vertimo veiklą ir pamažu tapo artimiausiais draugais.
Anna yra girdėjusi apie stereotipą, kad lietuviai yra nedraugiški ir uždari, tačiau tam visiškai nepritaria: „Vilniuje buvau sutikta labai šiltai – galbūt dėl to, kad mokėjau lietuviškai? Visuomet jaučiausi grupės dalimi, niekada nejutau, jog esu kažkokia užsienietė. Lietuvoje žmonės, atrodo, tikrai rūpinasi vieni kitais. Pavyzdžiui, autobuso ar troleibuso vairuotojai dažnai palaukia vėluojančių keleivių, o jei kas pameta piniginę, iškart atsiranda bent dešimt norinčių padėti. Tokie poelgiai man tiesiog paglosto širdį – žmonės čia pastebi vienas kitą.“
„Tiesa, galbūt pirmasis įspūdis gali susidaryti priešingas, bet net jei lietuviai atrodo nedraugiški, jie vis tiek labai mieli! Pavyzdžiui, kartą Klaipėdoje parduotuvėje pasakiau pardavėjai „viso gero“, o ji, piktokai pažvelgusi, atsakė „viso geriausio“. Pagalvojau, gal ji supyko, kad nepalinkėjau to paties“, – juokiasi mergina.
Poezija – tai tiltas tarp dviejų tautų
Anna dvejus metus dirbo Lenkijos instituto Vilniuje projektų koordinatore. Jos veikla buvo itin įvairi: vedė lenkų kalbos kursus, rengė edukacinius užsiėmimus vaikams, kurie lankė lenkų mokyklas Lietuvoje, organizavo „Poezijos pavasario“ renginius, kūrė skelbimus socialiniams tinklams ir vertė tekstus iš lietuvių į lenkų kalbą. Vertimų veiklą Anna pradėjo dar studijų metais, o dabar ši patirtis tapo neatsiejama jos profesinio kelio dalimi.
Varšuvos universiteto Baltistikos katedroje studentai intensyviai gilina vertimo įgūdžius – visi dėstytojai yra puikūs vertėjai, o per keturis semestrus tenka dirbti su skirtingo stiliaus tekstais.
„Pirmąjį semestrą verčiame filmų tekstus, antrąjį – poeziją, trečiąjį – apsakymus, o galiausiai – oficialius dokumentus“, – pasakoja Anna.
Po studijų ji pradėjo versti tekstus socialiniams tinklams, renginių aprašymus, o viena leidykla netgi paprašė išversti dvikalbės antologijos apie Zbignevą Herbertą įvadą. Tačiau, kaip pati pripažįsta, didžiausią iššūkį vertimuose kelia kultūrų skirtumai.
„Pavyzdžiui, ilgai svarsčiau, kaip tiksliausiai išversti žodį „profsąjunga“. Lietuvišką reikšmę puikiai suprantu, tačiau lenkiškai tai būtų „związek zawodowy“ – ilgas ir oficialus terminas. Net tėvų klausiau, ar lenkų kalboje egzistuoja trumpesnis atitikmuo, bet jie atsakė, kad tokio nėra. Tada supratau, kokia prasta mano lenkų kalba!“ – juokiasi Anna.
Šiuo metu ji verčia teatro tinklalapį ir dirba prie knygos vertimo, tačiau apie pastarąjį projektą kol kas pasakoja kukliai – esą dar per anksti dalintis smulkmenomis.
2023 m. gegužės 20–21 d. Varšuvos universitete vyko „Poezijos pavasaris“, kuriame dalyvavo garsūs lietuvių poetai Antanas A. Jonynas, Gytis Norvilas ir Indrė Valantinaitė. Šis renginys – ne tik literatūros šventė, bet ir svarbi patirtis Baltistikos katedros studentams bei alumnams, kurie pažintį su lietuvių kalba dažnai pradeda versdami tekstus „Poezijos pavasario“ almanachams. Tai puiki proga išmėginti vertėjo darbą.
„Poezija tarsi tiltas, kuris mus jungia. Mes juk – kaimynai, o verčiama tiek mažai kūrinių“, – priduria Anna.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra pradeda penkių straipsnių ciklą, kuriame bus pristatyti užsienio baltistikos centrų alumnai. Jie po studijų baigimo ne tik toliau gilina lietuvių kalbos žinias, bet ir savo veiklą sieja su lietuvių kalba, literatūra, kultūra.
Varšuvos universiteto Baltistikos katedros lietuvių kalbos studijos prasidėjo 1990 m., kai Polonistikos fakultete buvo įkurta Baltų filologijos katedra. Jai vadovavo prof. habil. dr. Wojciechas Smoczyńskis. Vėliau ši katedra buvo pertvarkyta į Baltistikos skyrių, kurio vadovė nuo 2014 m. yra dr. Joanna Tabor. Šiuo metu Varšuvos universitete vykdomos bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijos, kuriose dėstomos lietuvių ir latvių kalbos, gramatika, literatūra, taip pat supažindinama su Baltijos šalių istorija ir dabartimi. Studentai turi galimybę mokytis vertimo meno.
Varšuvos baltistai aktyviai organizuoja renginius, tokius kaip susitikimai su lietuvių poetais festivalyje „Poezijos pavasaris“ ir vertimo dirbtuvės. Be to, kartu su Vilniaus ir Tartu universitetų kolegomis jie rengia tarptautinę studentų ir doktorantų konferenciją „Bridges in the Baltics“. Daugiau informacijos apie baltistiką Varšuvos universitete galima rasti Baltenxus tinklalapyje.
