„The Times“ šią knygą pripažino geriausia 2018-ųjų biografija, o dar po metų ji buvo apdovanota Hathornden‘o literatūrine premija. Šįkart su A.Žekevičiumi kalbamės apie kūrinį kuris, kaip teigia poetas ir vertėjas, skaitytojui galėtų tapti pirmuoju laipteliu į artimesnę pažintį su šiuo vokiečių filosofu.
– Kuo ypatingas vertėjo darbas? Kokie sunkumai užklumpa verčiant kūrinius?
– Vertėjo darbas unikalus tuo, kad versdamas knygą tam tikra prasme joje apsigyveni – apmąstant kiekvieną žodį, atsiskleidžia kur kas daugiau niuansų nei skaitant knygą kaip bet kuriam kitam skaitytojui. Vertimas man yra tiek kalbos tobulinimo, tiek minties sutelkimo pratybos. Iš šono vertėjo darbas gali pasirodyti gana paprastas ir net romantiškas, tačiau taip būna ne visuomet. Turbūt sunkiausia būna tada, kai reikia išversti kokią artimo atitikmens neturinčią sparnuotą frazę – tokiais atvejais tenka gerai pasukti galvą.
Pasąmoningai tikriausiai dažniau renkuosi tai, kas artima mano skoniui, tačiau visuomet smagu atrasti kažką tokio, kas nustebina.
– Esate išvertęs ne vieną užsienio poetų kūrinį. Renkatės versti tai, kas jums pačiam yra artima ar vis dėlto bandote susidraugauti su nepažįstamais tekstais, stiliais, temomis?
– Gana aktyviai seku šiuolaikinės amerikiečių poezijos naujienas, ieškau naujų, dar neskaitytų autorių, tad versdamas poeziją, paprastai renkuosi pats. Pasąmoningai tikriausiai dažniau renkuosi tai, kas artima mano skoniui, tačiau visuomet smagu atrasti kažką tokio, kas nustebina. Pastaruoju metu nemažai domiuosi šiuolaikine JAV afroamerikiečių poezija, bet jei kas nors prieš porą metų būtų pasakęs, kad joje rasiu šį tą artimo, būčiau tuo nepatikėjęs.
Vertėjo darbas unikalus tuo, kad versdamas knygą tam tikra prasme joje apsigyveni – apmąstant kiekvieną žodį, atsiskleidžia kur kas daugiau niuansų nei skaitant knygą kaip bet kuriam kitam skaitytojui.
– Viena iš jūsų neseniai išverstų knygų – Sue Prideaux biografija „Aš dinamitas! Nietzsche’s gyvenimas”. Ką artimo atradote versdamas šią knygą? Ar prijaučiate F.Nietzsche‘s filosofijai?
– Kadangi anksčiau teko domėtis tik Nietzsche‘s filosofija, o ne biografija, versdamas knygą sužinojau daugybę įdomių faktų apie jo gyvenimą. Pavyzdžiui, nors vokiečių filosofas dievino antisemitinių pažiūrų neslėpusio Wagnerio muziką bei kurį laiką artimai su juo bičiuliavosi, jis pats buvo labai kosmopolitiškų pažiūrų.
Už tai, kad Nietzsche siejamas su nacistinėmis idėjomis, galima padėkoti jo seseriai Elisabeth. Ji palaikė glaudžius ryšius su nacionalsocialistų partija bei sudarė jau po mirties išleistą, paskutinę brolioknygą, kurią kai kurie nacių ideologai panaudojo savo tikslams.
Jis beveik visą gyvenimą sunkiai sirgo, jį epizodiškai kankindavo stiprūs priepuoliai, ir, ko gero, tai taip pat iš dalies formavo griežtą, stoišką jo pasaulėžiūrą.
– Koks, Jūsų nuomone, žmogus buvo Nietzsche? Koks jo portretas piešiamas biografijoje?
– Nietzsche buvo drąsus mąstymo revoliucionierius ar bent jau reformatorius, siekęs sugriauti sustabarėjusius visuomenės įsitikinimus, nevengęs kritikuoti veidmainiškumo ir kitų to meto visuomenės silpnybių, o radikaliomis savo idėjomis gal net kiek pralenkęs laiką.
Manau, kad iš esmės nėra tikslinga lyginti antžmogį, kuris yra filosofinė idėja, su šiuolaikiniu žmogumi.
Jis beveik visą gyvenimą sunkiai sirgo, jį epizodiškai kankindavo stiprūs priepuoliai, ir, ko gero, tai taip pat iš dalies formavo griežtą, stoišką jo pasaulėžiūrą. Knyga piešia labai spalvingą Nietzsche‘s paveikslą – autorė padaro viską, kad nelyg kūju sugriautų visus išankstinius įsitikinimus apie šį paslaptingą, vos keletui žmonių per visą gyvenimą atsivėrusį, žmogišką, pernelyg žmogišką mąstytoją.
– Kaip manote, ar šiuolaikinis žmogus – panašus į vokiečių filosofo vaizduojamą antžmogį?
– Manau, kad iš esmės nėra tikslinga lyginti antžmogį, kuris yra filosofinė idėja, su šiuolaikiniu žmogumi. Nors, labai to norint, galbūt ir galima susieti antžmogio sąvoką ir šiuolaikinio žmogaus rūpestį vien materialiu žemišku pasauliu.
Ko gero, tie, kurie Nietzsche‘s pavardę sieja vien su nihilizmu, nėra patys išsamiau domėjęsi jo filosofija.
Juk antžmogį pats mąstytojas iš tikrųjų priešina tam, ką jis vadina paskutiniuoju žmogumi. Ir būtent paskutinysis žmogus, o ne antžmogis labiau atitiktų šiandieninio antropoceno žmogaus, be gailesčio, nesusimąstančio apie savo veiksmų pasekmes ir naikinančio aplinką, kurioje jis gyvena.
– Daugelis Nietzsches‘s pavardę sieja su nihilizmu. Ar jo filosofijoje galima rasti krislą šviesos?
– Ko gero, tie, kurie Nietzsche‘s pavardę sieja vien su nihilizmu, nėra patys išsamiau domėjęsi jo filosofija. Pavyzdžiui, garsioji jo citata „Dievas mirė“ – ją pateikus be platesnio konteksto, galima susidaryti tokį įspūdį.
Pirmiausiai rekomenduočiau jį skaityti ne šviesos ieškantiems, o abejojantiems ir linkusiems klausti apie esamą status quo.
Nesu didelis jo filosofinių idėjų žinovas, tačiau kalbėdamas apie Dievo mirtį, jis išryškina ne tik negatyvius atkerėto pasaulio aspektus, bet ir potencialą, leidžiantį atgręžti žvilgsnį į žemiškąjį pasaulį bei išlaisvinti kūrybines galias. Pirmiausiai rekomenduočiau jį skaityti ne šviesos ieškantiems, o abejojantiems ir linkusiems klausti apie esamą status quo.
– Visgi, ar jo biografiją „Aš dinamitas” pavyktų prisijaukinti kiekvienam skaitytojui?
– Ko gero, taip. Sue Prideaux pasakojimas tikrai įtraukiantis, knygoje gausu biografinių detalių, be to, joje glaustai aptariamos ir pagrindinės šio mąstytojo filosofinės idėjos. Tad „Aš dinamitas!” galėtų tapti pirmu laipteliu į artimesnę pažintį su šiuo filosofu. Knyga, manau, galėtų būtų įdomi ir tiems, kurie iki šiol pažinojo Nietzsch‘ę tik iš jo paties veikalų, kadangi suteiktų daugiau informacijos apie kiekvienos jųatsiradimo kontekstą.
