Diskusiją inicijavęs Tarptautinis kultūros programų centras kartu su svečiais iš Čekų centro, Lenkijos instituto Stokholme, Britų Tarybos Portugalijoje bei Rumunų instituto atkreipė dėmesį į nacionalinių literatūrų vertimų į kitas kalbas problemas ir iššūkius. Diskusijoje dalyvavusio Lietuvos literatūros kritiko ir vertėjo Laimanto Jonušio teigimu, mažesnių šalių literatūros matomumas šiandieniniame pasaulyje yra svarbi problema.
„Pasaulyje neproporcingai daug verčiama literatūros iš anglų kalbos, o anglakalbėse šalyse verstinė literatūra sulaukia ne itin daug dėmesio. Šis disbalansas sukuria tokią padėtį, kad, pvz., amerikiečių rašytojas gali tikėtis pasaulinio pripažinimo nepateikdamas ko nors ypatingo formos arba turinio srityje, o tiesiog profesionaliai rašydamas apie savo šalies kasdienybės problemas. Mažesnių šalių autoriai su tokiomis knygomis pasaulyje negali būti pastebėti. Tiesa, čia svarbus ne tik šalies didumas – net Airijos rašytojams kelias į pasaulį atviras, bet tik tiems, kurie rašo anglų kalba“, – diskusijos metu keltus klausimus apibendrino L.Jonušys.
Vertėjo teigimu, nėra stebuklingų būdų šiai padėčiai pakeisti, kadangi mažesnės šalys visų pirma pačios turėtų labiau domėtis bent savo regiono šalių literatūra. „Šiuo metu ir Lietuvoje smarkiai dominuoja iš anglų kalbos verstos knygos – Vidurio-Rytų Europos regionui dėmesio mažoka“, – sako L.Jonušys.
Garbūs svečiai
Geteborgo knygų mugėje šiemet apsilankė ne tik gausus būrys lankytojų, bet ir garsūs svečiai: Michaelis Kaiseris – Jungtinių Amerikos Valstijų kultūros sekretorius, amerikiečių novelistas Richardas Fordas, rašytojas iš Jungtinės Karalystės Caitlinas Moranas, rašytojas iš Kolumbijos Santiago Gamboa ir kiti žinomi autoriai iš įvairiausių pasaulio šalių.
Šiais metais Geteborgo knygų mugėje šalies viešnios teisėmis prisistatė Rumunija, kuri lankytojus supažindino su įvairialype kultūrine programa, žymiausiais savo šalies autoriais bei pakvietė į 16 įvairių seminarų ir diskusijų.
Pasaulyje neproporcingai daug verčiama literatūros iš anglų kalbos, o anglakalbėse šalyse verstinė literatūra sulaukia ne itin daug dėmesio
Lietuvos nacionaliniame stende lankytojų dėmesio sulaukė į švedų kalbą išversta lietuvių rašytojų knygų kolekcija, kurią sudarė Vytauto V. Landsbergio, Jurgos Ivanauskaitės, Sigito Parulskio, Tomo Venclovos, Eugenijaus Ališankos, Gintaro Grajausko, Leonardo Gutausko, Jurgio Kunčino ir kitų autorių kūriniai. Mugės svečius sudomino ir Tarptautinių kultūros programų centro išleista šiuolaikinės lietuvių literatūros tekstų anglų kalba antologija „Social Change“ (Socialinis kismas, sudarytoja dr. Neringa Klišienė).
Perspektyvos bendradarbiauti
Mugės metu susitikimuose su lietuvių bendruomene, kultūros atašė Švedijoje ir Suomijoje Saule Mažeikaite bei mugės organizatoriais buvo aptartos galimybės kitais metais mugėje ir už jos ribų paminėti K. Donelaičio 300-ąsias gimimo metines 2014 metais.
Taip pat, pirmą kartą Geteborgo knygų mugėje buvo pristatyta erdvė vaikams „Place for Kids“, kurioje daug dėmesio skiriama renginiams, kuriais siekiama skatinti vaikų ir jaunimo skaitymą. Su mugės organizacijos „Kultur i Vast“ atstove Eva Fred buvo aptartos galimybės mugės programoje pristatyti lietuvių vaikų ir jaunimo knygų iliustratorius, organizuoti jų kultūrines programas vaikams mugėje bei kitose miesto erdvėse.
Geteborgo knygų mugėje Lietuvos atstovai taip pat susitiko su literatūros festivalio „Littfest“ Švedijoje, Ūmėjos mieste atstovu, kurio metu buvo kalbėta apie sąlygas ir galimybes bendradarbiauti su Lietuvos autoriais, ne tik Ūmėjos miestui perėmus Europos kultūros sostinės vairą 2014 metais, tačiau ir ilgalaikėje perspektyvoje. Su airių rašytoju ir leidėju Mícheálu O'Conghaile'u svarstytos galimybės ateityje lietuvių autoriams dalyvauti ir tarptautiniame „Cúirt“ literatūros festivalyje Airijoje.
