Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Viktoro Pelevino kūryba nėra literatūra iš didžiosios „L“

Toks verdiktas buvo priimtas Vilniaus knygų festivalio surengtoje diskusijoje „Kaip skaityti V.Peleviną?“, kurioje asmeninėmis patirtimis, įgytomis skaitant rusų rašytojo Viktoro Pelevino romanus „Ananasinis vanduo puikiajai damai“ bei „T“, dalijosi filosofas Kęstas Kirtiklis, leidyklos „Baltos lankos“ vyriausiasis redaktorius Saulius Repečka ir poetas Vytautas Stankus.
Akimirka iš Vilniaus knygų festivalio surengtos diskusijos „Kaip skaityti Viktorą Peleviną?“
Akimirka iš Vilniaus knygų festivalio surengtos diskusijos „Kaip skaityti Viktorą Peleviną?“ / Monikos Baltrušaitytės nuotr.

Viktoras Pelevinas – produktyvus šiuolaikinis rusų autorius, kurio kūryba pastaruoju metu daug verčiama į lietuvių kalbą. Vilniaus knygų festivalio diskusijoje „Kaip skaityti V. Peleviną?“ buvo aptarta rašytojo pamėgta budistinė pasaulėjauta ir jos atspindžiai kūryboje, V. Pelevinas buvo lyginamas su kitais garsiais autoriais ir netgi buvo iškelta versija, jog rašytojas neegzistuoja.

Rusų rašytojo gerbėjams diskusijos dalyviai siūlė pasidomėti ir kitais žinomais autoriais: italu Umberto Eco bei Ričardu Gaveliu, kurį pagal pasakojimo pobūdį galima lyginti su pačiu V. Pelevinu.

Diskusijos metu buvo bandoma palyginti V. Peleviną su kitais rusų rašytojais, tačiau be Vladimiro Sorokino, daugiau pasiūlymų palyginimui neatsirado. Renginio dalyvius suintrigavo iškelta versija, jog V. Pelevinas neegzistuoja, o knygas rašo jo vardu pasivadinusi rašytojų sąjunga. „Tai labai graži versija,“ – pradėjo kalbėti V. Stankus, tačiau jį pertraukė įsiaudrinęs klausytojas: „Pažiūrėjus į jo snukį, nepanašu, kad jis galėtų rašyti tokias knygas!”

Monikos Baltruaaitytės nuotr./Akimirka ia Vilniaus knygų festivalio surengtos diskusijos Kaip skaityti Viktorą Peleviną?
Monikos Baltrušaitytės nuotr./Akimirka iš Vilniaus knygų festivalio surengtos diskusijos „Kaip skaityti Viktorą Peleviną?“

Kalbėdami apie V. Pelevino skaitytojus, diskusijos dalyviai pacitavo paties autoriaus žodžius: „Noriu parašyti istoriją, kuri būtų suprantama paprastam žmogui.“ Tačiau V. Stankus patarė šio autoriaus neskaityti, „nes tokios knygos prie gero nepriveda.“ „Skaitykite Paulo Coelho, nes jo kūryboje viskas gera ir gražu,“ – juokavo V. Stankus.

Galiausiai įsibėgėjusi diskusija privedė prie kritinio klausimo: ar tai, ką kuria V. Pelevinas, galima vadinti literatūra? Diskutuojantieji nusprendė, jog literatūra iš didžiosios „L“ yra ta, kuri skaitoma jau keturis šimtus metų, o tai, ką rašo V. Pelevinas, bus skaitoma dar penkiasdešimt metų. Po tokio nuosprendžio kažkas minioje suriko: „Provokacija!“

K. Kirtiklis pritarė nuomonei, kad rusų autoriaus literatūra klestės tik penkiasdešimtmetį ir tame jokių problemų jis neįžvelgia. „Man tai nėra literatūra iš didžiosios „L“,bet tuo V. Pelevinas man ir patinka,“ – atviravo K. Kirtiklis. Šiam pritarė ir S. Repečka: „Šis rašytojas nesiekia, kad jo literatūra taptų klasika. Jo tikslas – sudominti ir paprastą skaitytoją, ir intelektualą.“

Diskusijoje buvo vienbalsiai nutarta, kad V. Pelevinas nėra šimtmečio rašytojas, o jo populistinei pasaulėjautai nereikia siekti didžiosios ar mažosios „L“ literatūroje, nes tarp šių raidžių – tuštuma.

Monikos Baltruaaitytės nuotr./Akimirka ia Vilniaus knygų festivalio surengtos diskusijos Kaip skaityti Viktorą Peleviną?
Monikos Baltrušaitytės nuotr./Akimirka iš Vilniaus knygų festivalio surengtos diskusijos „Kaip skaityti Viktorą Peleviną?“

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais