Diskusijos dalyviai buvo istorikas Aurimas Švedas, rašytojas Marius Burokas ir daugiausiai reiškęsis, elektroninių knygų tradiciją palaikantis Deividas Talijūnas.
Elektronių knygų rinka Lietuvoje yra maža, o jų skaitymo tradicija mūsų šalyje dar nėra įsišaknijusi, tačiau rašytojas M. Burokas įžvelgė esminį elektroninės skaityklės privalumą – kompaktiškumą, nes joje galima sutalpinti didelį kiekį knygų. Diskusijos metu pirmoji aptarta problema buvo piratavimas, dėl kurio leidėjai dažnai atsisako leisti elektronines knygas. „Vakaruose piratavimas jau seniai nėra aktuali problema, – pasakojo D. Talijūnas. – Piratų neišnaikinsi: jei bus internetas, bus ir jie. Reikia rasti būdus, kaip nuo jų apsisaugoti.“ Kol kas Lietuvoje nuo piratų ginamasi taikant du metodus: elektroninių knygų „užrakinimą“ specialiais slaptažodžiais arba pirkėjo asmens duomenų rodymą knygoje. „Jeigu norite kam nors nelegaliai persiųsti knygą su savo vardu ir pavarde – pirmyn!” – ironizavo D. Talijūnas.
Piratų neišnaikinsi: jei bus internetas, bus ir jie. Reikia rasti būdus, kaip nuo jų apsisaugoti
Įsibėgėjant elektroninių knygų leidybai, keičiasi įprastų leidyklų rolė. Keista, jog šioje diskusijoje nedalyvavo nei vienos leidyklos atstovas. „Lietuvoje turbūt nėra nė vienos elektroninės knygos, kurios būtų parduota tiek, kad tai galėtų turėti įtakos autoriui ar leidyklos pardavimams,“ – apie šių knygų padėtį pasakojo D. Talijūnas. Didžiausio parduoto elektroninių knygų tiražo jis nenorėjo įvardinti. „Tai – komercinė paslaptis. Sakykim, iki šimto,“ – šyptelėjo elektroninių knygų šalininkas.
„Knygynuose yra pačios naujausios ir perkamiausios knygos, o mes turime tik tai, kas liko. Turime tik virš trijų šimtų knygų,“ – apie skurdžią internetinės parduotuvės „Skaityklė.lt“ kasdienybę pasakojo D. Talijūnas. Diskusijoje buvo pabrėžta ir tai, kad elektroninių knygų pardavimai stringa dėl per didelės kainos.
Buvo palytėta ir senų, nebeleidžiamų knygų problema: tokias knygas būtų galima atgaivinti perleidžiant jas elektroninėmis. „Kodėl knygų autoriai neturi noro sugrąžinti knygų antram gyvenimui elektroniniu pavidalu?“ – retorinį klausimą uždavė D. Talijūnas.
Pokalbyje apie elektronines knygas aktyviai dalyvavo visi susirinkusieji: vienas garbaus amžiaus vyriškis tiek įniko kalbėti ir dalintis sava patirtimi, jog pagrindiniai diskusijos svečiai pritilo gal dešimčiai minučių. Susikaupti ir klausytis trukdė iš gretimų patalpų sklindantis koncerto šurmulys ir šalimais gręžiamos sienos garsas, nuo kurio visi susirinkusieji retsykiais krūpteldavo.