Populiarėja rimtoji literatūra
„Pastebime tendenciją, kad žmonės perka mažiau saldžių meilės romanų, vis daugiau ieško rimtesnės literatūros“, – 15min sakė leidyklos „Baltos lankos“ rinkodaros projektų vadovė Aistė Astrauskaitė.
Pastebime tendenciją, kad žmonės perka mažiau saldžių meilės romanų, vis daugiau ieško rimtesnės literatūros.
Šioje leidykloje šiemet buvo trys knygos lyderės. Perkamiausia, kaip ir galima buvo tikėtis, buvo Karlo Ove Knausgårdo knyga „Mano kova. Mirtis šeimoje“. Visame pasaulyje literatūrine sensacija tapęs romanas neprasprūdo ir pro lietuvių skaitytojų akis.
Puikiai buvo perkamas ir prestižine „Man Booker“ premija apdovanotas Eleanor Catton istorinis romanas „Šviesuliai“ bei Philippe'o Claudelio romanas „Brodekas“.
Britų autorius Julianas Barnesas Lietuvoje turi ištikimą skaitytojų būrį, tad ir šiemet išleistas jo romanas „Kalbant atvirai“ sulaukė daug dėmesio.
Iš naujienų dėmesio taip pat sulaukė Nadia Murad knyga „Paskutinė mergina. Mano nelaisvės ir kovos su Islamo valstybe istorija“. Skaitytojų itin pamėgtos autorės Hannah Kent abu lietuvių kalba išleisti romanai taip pat buvo gerai perkami.
Perleisti praėjusių metų Nobelio premijos laureato Kazuo Ishiguro romanai „Dienos likučiai“ ir „Neleisk man išeiti“ irgi pakliuvo tarp šios mugės perkamiausiųjų.
Skaitytojai pirko ir lietuvių literatūros klasiką – Vinco Mykolaičio-Putino knygą „Altorių šešėly“, Balio Sruogos „Dievų mišką“, Antano Škėmos „Baltą drobulę“. Vitos Morkūnienės „Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje“ irgi neliko nepastebėti. Kaip visuomet, šios leidyklos stende puikiai perkami buvo ir Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum“ romanai.
Ateina iš anksto žinodami, ką nori pirkti
Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos prekybos vadovė Milda Kičaitė 15min sakė, kad šiemet galima išskirti kelias knygas, kurios sulaukė didžiausio skaitytojų dėmesio – Aldonos Ruseckaitės romaną apie Vytautą Mačernį „Dūžtančios formos“ bei Arvydo Anušausko knygą apie Albiną Čiuoderį „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“.
Kaip ir galima buvo tikėtis, populiarumo sulaukė ir šios mugės viešnios Lenos Andersson knygos – tiek jos pirmasis lietuvių kalba pasirodęs romanas „Estera. Romanas apie meilę“, tiek „Be įsipareigojimų“. Kiek geriau buvo perkama naujesnė šios autorės knyga.
Knygos apie Justiną Marcinkevičių iki šiol sulaukia populiarumo – tuo galima buvo įsitikinti ir šiemet. Prisiminimų apie poetą knyga „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“ buvo tarp populiariausių šios leidyklos stende.
Leilos Slimani knygos praėjusiais metais sulaukė didelio dėmesio, tad ir per šią knygų mugę jos buvo perkamos neblogai – populiaresnė buvo jos knyga „Lopšinė“.
M.Kičaitė išskyrė ir Undinės Radzevičiūtės knygą „Kraujas mėlynas“. „Lyginant su praėjusiais metais, pardavimai buvo geresni. Galima pastebėti, kad prie leidyklos stendo žmonės ateina jau iš anksto žinodami, ką nori pirkti, netgi su iš anksto susidarytais sąrašais“, – sakė M.Kičaitė.
Yuvalio Noah Harari knygų sėkmė
Praeinant pro leidyklos „Kitos knygos“ stendą net nereikia spėlioti, kurio autoriaus knygos šiemet čia yra populiariausios. Yuvalio Noah Harari knyga „Sapiens“ praėjusiais metais sulaukė kelių leidimų, ji neabejotinai buvo populiariausia Lietuvoje išleista negrožinės literatūros knyga. Šiemet išleista kita šio autoriaus knyga „Homo deus. Glausta rytojaus istorija“, ir būtent abu šie kūriniai buvo perkamiausi leidyklos stende. Šios leidyklos vadovas Gediminas Baranauskas sakė, kad negrožinė literatūra jų leidykloje šiuo metu yra perkamiausia – panašu, kad ši negrožinės literatūros populiarumo banga, nusiritusi per pasaulį, atėjo ir iki Lietuvos.
Kaip dar vieną puikiai šiais metais skaitytojų pirktą kūrinį, jis išskyrė Peterio Wohllebeno knygą apie miško pasaulį „Paslaptingas medžių gyvenimas“. Skaitytojai gerai pirko ir pagaliau lietuviškai išleistą tamsių istorijų klasiko Howardo Phillipso Lovecrafto kūrybos rinktinę „Tykantis tamsoje“.
„Bent jau mūsų leidykloje kiekvienais metais knygų per Vilniaus knygų mugę perkama vis daugiau“, – sakė G.Baranauskas, tuo neigdamas įsitikinimus, kad lietuviai skaito vis mažiau.
Danas Brownas vis dar populiarus
Leidyklos „Jotema“ užsienio autorinių teisių vadovė Aistė Matijošaitytė sakė, kad šių metų aiški lyderė pagal pardavimus buvo naujausias Dano Browno romanas „Kilmė“. Šios knygos, anot leidyklos atstovės, buvo parduota apie 700 egzempliorių. Ji teigė, kad ši knyga išleista prieš pat knygų mugę, jos dar nėra knygynuose, tad žmonės net nežinojo, kad šis kūrinys išleistas ir lietuviškai. „Priėję jie klausdavo, ar čia tikrai ta knyga, ir sužinoję, kad taip, išsyk pirkdavo“, – sakė „Jotemos“ atstovė.
Kaip ir praėjusiais metais, gerai buvo perkamos George’o Orwello knygos „Gyvulių ūkis“ ir „1984“. Šio autoriaus knygos vėl išpopuliarėjo prieš kelerius metus, panašu, kad jų populiarumas bent jau Lietuvoje nesibaigia.
Skaitytojai šios leidyklos stende ieško ir klasikos, iš kurios perkamiausios buvo Ericho Maria Remarque’o kūriniai. „Žmonės perka klasiką – kūrinius, kurie turi išliekamąją vertę“, – sakė A.Matijošaitytė.
Kaip ir kasmet, šios leidyklos stende populiarūs ir detektyviniai romanai, kurių leidykla leidžia nemažai.
Favoritė – nauja G.Radvilavičiūtės knyga
Leidyklos „Apostrofa“ vadovė Giedrė Kadžiulytė sakė, kad šiemet favoritė buvo aiški – tai trečioji Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Giedros Radvilavičiūtės eseistikos knyga „Tekstų persekiojimas“. Tik Vilniaus knygų mugėje pasirodžiusi knyga sulaukė itin didelio skaitytojų dėmesio.
Antra pagal populiarumą knyga šios leidyklos stende buvo Tomo Venclovos knyga „Nelyginant šiaurė magnetą: pašnekesiai su Ellen Hinsey“. Beje, praėjusiais metais šis kūrinys 15min metų knygos rinkimuose buvo išrinktas geriausia verstine knyga.
Skaitytojų dėmesio sulaukė ir Aido Marčėno knyga „Dirbtinis kvėpavimas“ bei Mariaus Ivaškevičiaus „Madagaskaras“.
Pirko kritikų išskirtas knygas
Leidykla „Aukso žuvys“ per šią mugę daugiausia pardavė premijomis apdovanotų, geriausių knygų sąrašuose atsidūrusių kūrinių. Perkamiausia šios Vilniaus knygų mugės knyga leidyklos stende buvo Jurgos Vilės ir Linos Itagaki knyga „Sibiro haiku“. Puikiai perkamas buvo ir Miglės Anušauskaitės komiksas „Dr.KVADRATAS. Greimas ir jo semiotika“, populiarumo sulaukė ir Justino Žilinsko knyga paaugliams „Kaukas Gugis ir kerų karas“.
Leidykloje „Odilė“ šiemet buvo dvi knygos favoritės – pagaliau išleistas vienas pirmųjų Valdo Papievio literatūrinių bandymų, prieš trisdešimt metų parašytas romanas „Brydė“ bei praėjusiais metais išleista ir itin daug teigiamų atsiliepimų sulaukusi lenkų literatūros pažibos Witoldo Gombrowicziaus knyga „Lenkiški prisiminimai“.
Leidykloje „Lapas“ šiemet buvo dvi knygos, savo populiarumu nustelbusios visas kitas – tai Gabijos Grušaitės, šiemet apdovanotos Jurgos Ivanauskaitės premija, knyga „Stasys Šaltoka: vieneri metai“ bei nauja Marijos Drėmaitės sudaryta knyga „Optimizmo architektūra“, kurioje pasakojama apie tarpukario Kauno virsmą europietiška sostine. Šios leidyklos vadovė Ūla Ambrasaitė džiaugėsi šios knygos sėkme: „Džiugu, kad rimta architektūrinė knyga pasiekia platesnę auditoriją, yra skaitoma.“
Liudo Mažylio metai „Alma littera“ leidykloje
Pirmomis Knygų mugės dienomis norint sulaukti Liudo Mažylio autografo tekdavo laukti apie 10 minučių, o šeštadienį laukimo laikas pailgėjo jau net kelis kartus, žmonių, norinčių gauti jo autografą, eilės nesibaigė. Profesorius mugės metu pristatė knygą „99 metai po įvykio“. Tarp leidyklos „Alma littera“ pristatytų knygų tai buvo labiausiai graibstoma knyga.
Daug dėmesio „Alma littera“ stende sulaukė ir Austėjos Landsbergienės edukacinės knygos, Erikos Umbrasaitės knyga „Prancūzija Mon amour“, Jurgos Lago romanas „Liucija“. Taip pat – Algimanto Čekuolio po ilgo laiko išleistas grožinės literatūros kūrinys „Teisuolių vakarienė“, kuri buvo pristatyta ir mugės metu, o pats autorius sulaukė gausybės plojimų.
Pasak leidyklos direktorės Danguolės Viliūnienės, mugės lankytojai vėl graibstė Linos Žutautės knygas, ypač „Kakė Makė. Enciklopedija apie Lietuvą“. O štai literatūros grando Sigito Parulskio naujos knygos „Amžinybė manęs nejaudina“ šeštadienio vakarą jau nebuvo galima rasti mugėje.
Tarp užsienio autorių knygų D.Viliūnienė išskyrė ką tik išleistą italų rašytojos Elenos Ferrante „Neapolietiškos sagos“ serijos knygą ir mugės metu pristatytą Ukrainos rašytojo Andrejaus Kurkovo romaną apie Lietuvą „Šengeno istorija“.
„Tyto alboje“ – išpirkta „Pietinia kronikas“
Metų knyga išrinktas Rimanto Kmitos romanas „Pietinia kronikas“ buvo itin „šluojamas“ skaitytojų – šeštadienį jo tiesiog mugėje nebeliko. Kaip sakė leidyklos platinimo ir pardavimų direktorė Renata Paukštienė, antradienį tikimasi sulaukti knygos papildymo. Tuo tarpu pats knygos autorius mugės metu gerbėjus džiugino savo apranga, kuri priminė, kaip knygoje aprašomais laikais buvo rengiamasi Pietinia.
Greta R.Kmitos romano mugės lankytojai itin pirko ir kunigo Algirdo Toliato knygas – tiek pirmąją „Žmogaus ir Dievo metai“, tiek antrąją – „Gerumo liūnas“. Prie A.Toliato gerbėjų, norinčių gauti jo autografą, eilės nesibaigė visos mugės metu.
Skaitytojai taip pat domėjosi ir mugėje specialiai pristatyta Andriaus Kleivos knyga „Kaip veikia Japonija“, buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio knyga „Politikos sūpuoklės“ – apie šios knygos turinį garsiai diskutuojama viešoje erdvėje, tad neatsitiktinai mugės metu buvo surengtas knygos pristatymas.
Tarp perkamiausių leidyklos knygų mugėje pateko ir psichologės Agnės Matulaitės knyga „Žali sausainiai“, istoriko Gedimino Kulikausko „Lietuvio kodas“.
„Vagoje“ – Lenkijos kino legendos triumfas
Lenkijos kino legenda, režisierius Krzystofas Zanussis knygų mugėje pristatė biografinę knygą „Gyvenimo strategijos, arba Kaip suvalgyti sausainį ir jį turėti“. Ji tapo perkamiausia leidyklos „Vaga“ išleista knyga. Lietuvoje, beje, režisierius lankėsi ir su savo gerbėjais bendravo jau ne pirmą kartą.
Kaip pasakojo leidyklos „Vaga“ vyriausioji redaktorė Agnė Puzauskaitė, skaitytojai taip pat ieškojo šiais metais išleisto paskutinio Virginios Woolf romano „Tarp veiksmų“, Tomo Misiukonio ir Almantos Jakštaitės-Vinkuvienės praktinių patarimų knygos „Vadovas per 24 val.“, „New York Times“ bestseleriu tapusios Dano Kindlono ir Michaelio Thompsono psichologinės knygos „Augant Kainui: kaip apsaugoti berniukų jausmų pasaulį“, apie ankstyvuosius vaikų gyvenimo metus pasakojančios Selmos H.Fraiberg knygos „Stebuklingi metai“ bei Remi Khalad asmeninio tobulėjimo knygos „Pabudimo alchemija miegančioje visuomenėje“.
„Sofoklyje“ – mugės viešnios dominavimas
Leidykloje „Sofoklis“ tarp perkamiausių knygų išsiskyrė Izraelio poetės, eseistės Zeruya Shalev knyga „Meilės gyvenimas“. Šis romanas išverstas daugiau nei į 20 kalbų, o pati autorė svečiavosi Vilniaus knygų mugės metu ir bendravo su skaitytojais.
Pasak leidyklos projektų vadovės Sigitos Bietkytės, tarp populiarumu nustebinusių knygų pateko Roberto Musilo „Žmogus be savybių“, kuris lyginamas su tokiais kūriniais kaip Jameso Jouce'o „Ulisas“ ar Franzo Kafkos kūryba. Leidykla tikėjosi, kad knyga mugėje bus domimasi, bet nesitikėta, kad susilauks tiek daug dėmesio. Taip pat stebino didelis susidomėjimas 2016 metais išleista Giedriaus Drukteinio knyga „Izraelis žydų valstybė“.
Tuo tarpu Indijoje gimusio rašytojo Salmano Rushdie gerbėjai „šlavė“ jo knygą „Šėtoniškos eilės“, nors leidykla siūlė skaitytojams įsigyti pernai išleistą autoriaus romaną „Aukso rūmai“.
„Obuolyje“ – Lisbetos Salander sugrįžimas
Leidykloje „Obuolys“ perkamiausių mugės knygų viršūnės neužleido Davido Legercrantzo skandinaviško detektyvo šedevru vadinamas romanas „Mergina, kuri pakliuvo į voratinklį“. Tai ketvirtoji serijos apie Lisbetą Salander dalis, kuri sužavėjo milijonus skaitytojų visame pasaulyje.
Pasak leidyklos reklamos projektų vadovės Noros Sudarytės, skaitytojai taip pat labai domėjosi „Obuolio“ išleistomis istorinėmis knygomis – 150-ųjų Vydūno gimimo metinių proga išleista knyga „Vydūnas. Asmenybė ir sveikata“ bei perleista Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“.
Tarp knygų, kurios kiek stebino savo išliekančiu populiarumu, buvo Juano Pablo Escobaro biografinė knyga „Mano tėvas“. Nors, pasak N.Sudarytės, knyga išleista seniau, tačiau ji vis dar nepraranda populiarumo. Greitu metu Lietuvoje turėtų būti išleista antra šio autoriaus, geriau žinomo kaip Kolumbijos narkobarono sūnaus, knyga.
