Vargu, ar galėtume jausti nuoskaudą dėl tokio autoriaus pareiškimo. 2008 metų žiema, kai J.Irvingas dalyvavo Vilniaus knygų mugėje, tikrai nebuvo pati svetingiausia. Mažai dienos šviesos, geliantis šaltis, o ir taip rimties kupini lietuvių veidai buvo dar niūresni, jų pečius užgulus ekonominės krizės vargams.
Vilnius nuo pilkšvo sniego ir ilgų, tamsių vasario vakarų neapsaugotas ir dabar, tačiau jame gyvena, auga ir kuria jau kur kas dažniau besišypsantys vilniečiai. Tai kaipgi pasikeitė pati Knygų mugė ir miestas aplink ją?
Vilniaus knygų mugės istorija prasideda naujojo tūkstantmečio išvakarėse. 1999 metais, prieš įvykstant bendrai visų Baltijos šalių knygų mugei, vyravo nuomonių, jog mugė nepasieks tokio susidomėjimo, kokio sulaukia šunų, kačių ar baldų parodos.
Visgi mugė pranoko lūkesčius ir į „Litexpo“ rūmus pritraukė minią skaitytojų, o jau kitais metais ji gavo ir Vilniaus vardą. Kasmetinis renginys nuosekliai augo, o 2004-ieji tapo ne tik istorinio lūžio metais Lietuvai. Vilniaus knygų mugės dalyvių skaičius perkopė 50 tūkstančių, o mugėje apsilankė tuo metu garsiausi jos svečiai – italų rašytojas Alessandro Baricco ir prancūzų literatūros „chuliganas“ Frédéricas Beigbederis. Jis neslėpė, kad viena iš priežasčių, paskatinusių jį atvykti į Lietuvą, buvo smalsumas ir naujų įspūdžių troškimas. Jauna valstybė, dar neatrasta daugelio užsienio autorių, domino kūrėjus galimybe pajusti slogią, tačiau intriguojančią Rytų Europos bloko dvasią. Tada dar egzotika dvelkęs Vilnius nekantriai laukė naujų svečių.
Laukė, bet nesėdėjo rankas sudėjęs. Miestas tvarkėsi, gražinosi – visais būdais bandė išvalyti sovietinį pelėsį. Nugriautos kareivių skulptūros ir atidengti menininkų paminklai. Vilnių papuošė Romaino Gary, Johno Lennono, Taraso Ševčenkos, Leonardo Coheno skulptūros.
Grupė menininkų sugalvojo atgaivinti siaurą Literatų gatvelę ir sukūrė netipišką paminklinę sieną: įvairiomis lentelėmis įamžino daugiau nei 200 Lietuvos ir užsienio autorių, vienaip ar kitaip susijusių su Vilniumi.
Miestas taip sparčiai nutolo nuo tarybinio tvaiko, kad svarbiausia gruodžio diskusija tapdavo Katedros aikštės šventinė eglė. Vilnius virto ryškia Europos sostine, o lietuvių noras atsiriboti nuo bet kokių asociacijų su socialistine santvarka tik stiprėjo. Vilniečiams patinka Šiaurės Atėnų vardas. Lietuviai nori būti Šiaurės, o ne Rytų Europos dalimi.
Danų rašytojas Kimas Leineʼas, prisimindamas apsilankymą Vilniaus knygų mugėje 2020 metais, sutinka, kad Vilnius yra šiaurietiškas miestas. Pasak autoriaus, „galbūt panašus į Norvegijos ar Švedijos miestą. Skandinavijos kampelis, kuris šiek tiek nuklydo į rytus.“ K.Leineʼas retoriškai priduria: „O gal tai mes nukeliavome į vakarus?“
Rašytojas teigė, kad atmosfera mieste buvo pažįstama ir maloni, o žmonės, kuriuos sutiko ir su kuriais bendradarbiavo, buvo svetingi ir atviri. „Atvirumas gali būti raktinis žodis, kai kaip skandinavas keliaujate po Baltijos šalis, nes daugelis iš mūsų, keliaudami į rytus, galime baimintis skeptiško ar atšiauraus priėmimo. Čia taip visiškai nėra. Iš visos širdies pritariu glaudesniems ryšiams su Baltijos šalimis, įskaitant Lietuvą, tiek politiniu, tiek kultūriniu požiūriu. Pavyzdžiui, tarp abiejų regionų turėtų būti daugiau keičiamasi literatūra“, – kalbėjo jis.
Kita Vilniaus knygų mugės viešnia, garsi britų rašytoja Karen Swan, atvykusi į Vilnių 2022 metais, intrigavo skaitytojus, jog Vilnius gali pasirodyti būsimame romane. Praėjus beveik dvejiems metams, tarptautinių bestselerių autorė savo minčių neišsižada.
Be to, rašytoja stebėjosi, kiek daug žmonių atėjo su ja susitikti, ir džiaugėsi išgirdusi nemažai lietuviškų vardų, kurie pravers personažams. „Man labai patiko pirmoji kelionė į Vilnių. Kai pirmą kartą lankausi kokiame nors mieste, dažniausiai vengiu pagrindinių turistinių vietų ir tiesiog vaikštau, vaikštau, vaikštau, kad pajusčiau tą vietą. <...> Mano mėgstamiausias rajonas buvo Užupis, o Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje praleidau valandų valandas. Vilniuje lankiausi praėjus vos dviem dienoms po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir Lietuva paskelbė nepaprastąją padėtį, todėl tai buvo dar skaudesnė patirtis. Fotografavau kiekvieną ekspoziciją ir esu tikra, kad tai, ką sužinojau apie Vokietijos ir Sovietų Sąjungos istoriją, panaudosiu knygoje. <...> Grįžtu į Vilnių 2024 metų pradžioje, tai padės man sudėlioti mintis, kokios istorijos noriu.“
Ukrainietė Yulia Kozlovets ir jos vadovaujamas Kyjivo International Book Arsenal Festival ne vienus metus bendradarbiauja su Lietuvos kultūros institutu ir lankosi Vilniaus knygų mugėje. Visgi pastarieji metai įsirėžė į atmintį kur kas ryškiau.
„Asmeniškai galiu pasakyti, kad tai buvo viena patogiausių ir labiausiai įkvepiančių verslo kelionių per pastaruosius dvejus metus. <...> Lietuvių solidarumas ir parama Ukrainai buvo juntama visur. Mėlyna ir geltona mugės spalvos, mėlyna ir geltona spalvos Lietuvos leidyklų stenduose, šūkis „Už mūsų ir jūsų laisvę“, Ukrainos vėliavos ant stendų ir lankytojų rankose, kamufliažinių tinklų pynimas prie didžiausios konferencijų salės, apsaugos darbuotojų prie įėjimo pasisveikinimas „Šlovė Ukrainai“ – Ukraina buvo visur. O ir pačiame Vilniuje plevėsavo Ukrainos vėliavos, plevėsavo trispalvės, šūkiai „Šlovė Ukrainai! Šlovė didvyriams!“, skambėjo ukrainiečių kalba.
Lietuvos palaikymas jaučiamas žodžiais ir veiksmais. Būti Lietuvoje labai patogu ir ramu, nes supranti, kad lietuviai kaip nedaugelis supranta mūsų situaciją.
Lietuvos palaikymas jaučiamas žodžiais ir veiksmais. Būti Lietuvoje labai patogu ir ramu, nes supranti, kad lietuviai kaip nedaugelis supranta mūsų situaciją ir mūsų poreikius – dėl savo nacionalinės istorijos, dėl to, kad jie taip pat turi bendrą sieną su Baltarusija ir Rusija. Keletą kartų girdėjau lietuvius sakant kažką panašaus: „Jei Ukraina nelaimės, Lietuva tikrai bus kita. Bet taip neatsitiks, nes Ukraina tikrai laimės! Ir mes esame su jumis, kad padėtume.“
Per daugiau nei 20 metų Vilniaus knygų mugė išsiplėtė ir įgavo tarptautinį pripažinimą. Mugė pasipildė diskusijomis, kultūrinių renginių ir jaunųjų skaitytojų programomis, atidarė Muzikos salę. Keitėsi šūkiai, svečiai ir oras, bet skaitytojai, atėję vienais metais, sugrįždavo ir kitais. Vilniaus knygų mugė dažnam tapo tradicija ir simboliška žiemos pabaiga, kai ilgai lauktas pavasaris jau beldžia į duris.
Vilniaus knygų mugėje pasimatykime 2024 m. vasario 22–25 dienomis. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.
