Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vilniaus knygų mugėje apsilankė beveik 63 tūks. žmonių

Keturias dienas vykusioje Vilniaus knygų mugėje šiemet apsilankė 62 tūkst. 840 žmonių, pranešė organizatoriai. Palyginti su praėjusiais metais, lankytojų truputį sumažėjo. Pernai skelbta, kad į mugę buvo atvykę 67 tūkst. 820 žmonių, užpernai – 66 tūkst. 320.
Dovydas Pancerovas ir jo knyga „Kiborgų  žemė“ Vilniaus knygų mugėje
Dovydas Pancerovas ir jo knyga „Kiborgų žemė“ Vilniaus knygų mugėje / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

„Šiemet siūlėme per 400 įvairiausių renginių, susitikimų, pristatymų ir diskusijų. Ir visi jie rado savo auditoriją, susidomėjusių žmonių būrį. Vilniaus knygų mugė vis labiau tampa ta vieta, kurioje ne tik perkamos knygos, kalbamasi apie literatūrą, bet į kultūrą žvelgiama plačiai, atvirai, ieškant atsakymų į svarbius ir kartais nepatogius klausimus. Keturioms dienoms čia persikelia ne tik kultūrinis, bet ir visuomeninis gyvenimas, kurio dalimi gali tapti kiekvienas“, – sakė parodų ir kongresų centro „Litexpo“ parodos grupės vadovė Milda Gembickienė.

Pasak organizatorių, užsienio svečiams pasirodėme, kaip dėl knygų ir skaitymo išprotėjusi šalis.

„Esu be galo nustebintas, kiek daug žmonių atėjo ne tik į mugę, bet ir į susitikimą su mumis. Ispanijoje į knygos pristatymą dažniausiai ateina 15 žmonių: rašytojo tėvai, šeimos nariai, draugai, pora tolimesnių giminaičių ir dar keli atsitiktiniai žmonės. O čia knygomis ir autoriais domisi pilnos salės, kurios mūsų nepažįsta, bet nori atrasti, ir jie ne tik klausosi, bet ir klausia, aktyviai dalyvauja“, – sakė ispanų rašytojas Francescas Miralles.

Leidyklų atstovų teigimu, šiemetiniai pardavimai nenuvylė, ypač rodytas dėmesys lietuvių autoriams.

„Leidėjai šiemet džiaugiasi išaugusiais pardavimais ir nemažėjančiu susidomėjimu lietuvių autorių kūryba. Tai jau kelerius metus stebima tendencija, kuri nesikeičia, o ją patvirtina ir pilnas sales surenkantys lietuvių autoriai, kai anksčiau tokios sėkmės galėjo tikėtis tik užsieniečiai“, – tvirtino leidyklos „Tyto Alba“ vadovė ir mugės organizacinio komiteto narė Lolita Varanavičienė.

Muzikos salės organizatorių teigimu, tai, kad programoje dominavo pokalbiai su atlikėjais, dar labiau padėjo ištirpdyti barjerus tarp ant scenos paprastai stovinčių atlikėjų ir jų gerbėjų.

„Muzikos salė gimė iš noro sukviesti visus į vieną erdvę, sukurti sąlygas bendrauti be barjerų ne tik atlikėjams vieniems su kitais, bet ir su klausytojais. Tai, kad šiemet programoje dominavo ne pasirodymai, bet pokalbiai, programą itin praturtino, o ribas tarp atlikėjų ir klausytojų dar labiau ištrynė. Buvo puiki proga išgirsti įdomių istorijų, sužinoti, kaip gimsta visų mėgstama muzika, kas sukasi atlikėjų galvose, kaip jie mato pasaulį ir kas jiems svarbu“, – sako AGATA projektų vadovė, Muzikos salės kuratorė Justina Baliūnaitė.

Paskutinę mugės dieną tradiciškai paskelbta ir kitų metų Vilniaus knygų mugės tema. 2018 metų vasario 22-25 dienomis vykstanti mugė kvies su tema „Skaitau Lietuvą, skaitau pasaulį“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?