Dėl M.Satrapi romano Europoje komiksų vertinimas pasikeitė – jie pradėti vertinti kaip literatūros žanras, puikus žodžių ir vaizdinių darinys.
„Lietuvoje komiksai nėra įsitvirtinę, kai tuo tarpu Prancūzijoje jie yra neatsiejama kultūros dalis“, – grafinio romano „Persepolis“ pristatyme kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Natalija Arlauskaitė.
Docentės žodžius patvirtino susirinkusiųjų į grafinio romano pristatymą skaičius – atėjo vos saujelė žmonių.
Autobiografinis romanas „Persepolis“ pirmą kartą išleistas 2000 metais Prancūzijoje. Romanas yra pelnęs Coup de Coeur metų grafinio romano prizą ir išverstas į 23 užsienio kalbas. Knyga išgarsėjo ne tik dėl unikalaus pateikimo skaitytojams, bet ir dėl nuoširdžios, atviros, su humoru perpintos istorijos.
Politinė autobiografija
„Tai knyga apie Irane gyvenančią šeimą, kurios asmeninis gyvenimas stipriai paveiktas šalies politinio gyvenimo“, – knygos pristatyme kalbėjo save iraniete pristatanti Ieva Koreivaitė.
Knyga atskleidžia 1979 metų Irano revoliuciją, kurioje dalyvavo visi – nuo islamistų iki anarchistų. Vienos šeimos patirtis kartu yra ir komentaras apie Irano politiką, ir apie žmones, kurių istorijos dažnai lieka neišgirstos.
„Esu gyvenusi Irane. Ten nėra vietos, kur žmogus gali atsiriboti nuo politikos. Pasitraukimas iš viešo šalies gyvenimo yra tarsi emigracija. „Persepolis“ atskleidžia Satrapi šeimos išgyvenimus revoliucijos metu. Tai puiki knyga norintiems susipažinti su Iranu“, – pasakojo I.Koreivaitė.
Grafiniame romane persipina Satrapi šeimos likimas ir Irano revoliucija, kuri iš teisingumo siekimo peraugo į religinį fanatizmą. Pagrindinė romano herojė – Marži, kuri būdama vaikas stebi pokyčius šalies gyvenime.
„Kai buvo rašoma ši knyga, pasaulis bijojo Irano, vadino jį blogio valstybe. M.Satrapi knygoje atskleidžia įvairius Irano kontekstus, ironiškai žvelgia į šalyje vyraujantį režimą ir į žmones, kurie jį kritikuoja. Jaučiamas didelis noras apginti savo šalį“, – sakė I.Koreivaitė.
 |
| Mažvydo Karaliaus/15min.lt nuotr./Marjane Satrapi romano „Persepolis“ pristatymas |
Nors knygoje atskleidžiami Satrapi šeimos išgyvenimai ir susidūrimai su valdžia nėra jokia naujiena (panašūs likimai aprašomi ir kitose knygose), bet jie atskleisti įdomiomis autorės refleksijomis, o komiksais pateikiamas kūrinys griauna literatūros stereotipus – romanui suteikia autentiškumo.
Romane „Persepolis“ atskleidžiama ir autorės neapykanta moterims, kurią ji išreiškia per santykius su dorovės policija.
„Esu daug bendravusi su Irane gyvenančiomis moterimis. M.Satrapi išreikšta pozicija moterų atžvilgiu nėra teisinga. Daugelis šalyje gyvenančių dailiosios lyties atstovių yra laimingos ir nesijaučia niekinamos. Tačiau tai tik parodo, kad šis autobiografinis romanas atskleidžia asmeninius autorės išgyvenimus šalies revoliucijos laikotarpiu“, – tikino I.Koreivaitė.
Kodėl komiksai?
Autobiografiniai komiksai atsirado aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Jie pasakoja apie įvairias patirtis, smurtines ir istorines traumas, brendimo laikotarpį, kurio metu paaugliai tampa suaugusiais.
Ašinė komiksų problema – tapatumas. Kaip jis atsiranda santykyje su šeima, šalies istorija, seksualumu. Bręstant tapatumas kinta, įgauna kitas formas, o autobiografiniai komiksai ir atskleidžia tapatumo steigties idėją, romano „Persepolis“ pristatyme kalbėjo N.Arlauskaitė.
„Toks pasakojimo būdas leidžia žaisti skirtingomis laiko patirtimis, leidžia atitrūkti nuo laiko. Per komiksus galime rasti ir atskirti skirtingų patirčių užuomazgas, pamatyti, kas yra išlikę atmintyje“, – sakė N.Arlauskaitė.
Būtent toks grafinis knygos stilius išsamiai ir įdomiai atskleidė Satrapi šeimos išgyvenimus Irano revoliucijos laikotarpiu.
Perskaityti komiksų romaną nėra lengva. Gali tereikėti praleisti valandą su knyga rankoje, tačiau gali prireikti ir žymiai daugiau laiko – kartais nepakanka ir savaitės.
„Reikia mokytis skaityti komiksus. Jie yra unikalūs, bet atskleidžiantys savitą knygos ir istorijos grožį“, – skaitytojus įspėjo N.Arlauskaitė.
Komiksai yra daug žadantis eksperimentavimo su žodžiais ir vaizdais darinys, griaunantis stereotipines literatūros ribas.
