Pasak jos, iki mugės likus vos savaitei norisi pasidžiaugti išskirtinėmis naujienomis ir knygomis, kurios atkeliaus tiesiai iš spaustuvės.
„Juk ne kasmet Lietuvos literatūros lauką pasiekia nauji, ilgai rengti, dar sovietmečiu leistos klasikos vertimai (G. Tomasi di Lampedusos „Gatopardas“), retokai sulaukiame ir literatūros nobelistų kūrinių (A. Ernaux „Metai“), galbūt dar rečiau pamatome tokį įvykį kaip skaitytojų itin laukiamas kūrinio tęsinys, pasirodantis vos per tris mėnesius nuo pirmos dalies išleidimo (M. Adomėno „Moneta & labirintas II“), o štai Lietuvos autorių sukurta svarbi knyga autizmo tema – turbūt apskritai pirmas toks paukštis šalyje (J. Žalgirytės-Skurdenienės ir B. Suisse „Autizmas – dalis manęs. Autistiški suaugusieji savo pačių žodžiais ir specialistų akimis“).
O kur dar ilgai laukti pamiltų autorių romanai (A. Šileikos „Nebaigti reikalai“, R. Ozeki „Knyga apie formą ir tuštumą“, Ph. Claudelio „Pono Linio dukraitė“) ar pirmąkart lietuvių kalba pristatomas kultinis Škotijos autorius, kurio kūryba, regis, kaip tik dabar pasaulyje išgyvena renesansą (A. Gray’aus „Lanarkas“). Imkite ir skaitykite!“ – sako S. Kochanskaitė.
Kviečiame plačiau susipažinti su naujienomis.
Mantas Adomėnas „Moneta & labirintas II“
Romane „Moneta & labirintas II“ Lietuvos saugumo Giliosios geopolitikos skyriaus žvalgybininkas Tomas Narvydas ir jo mįslingoji kolegė Monika tęsia labirintišką kelionę tiesos link. Nuo Vilniaus ir Nižnedvinsko Šiaurės Rusijoje iki Romos, Vienos, Stambulo, Kijevo ir Rytų Ukrainos – 2018-ųjų Didžiojo Žaidimo pasaulyje ir 2014 m. pradėto Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje verda prieš daugelį šimtmečių užsimezgę dvasiniai gėrio ir tamsos karai, kaip ir priešų pastangos metafiziškai pavergti protus ir ištisas teritorijas.
Antanas Šileika „Nebaigti reikalai“ (iš anglų k. vertė Kristina Aurylaitė)
Naujausiame savo romane Antanas Šileika aukštos meninės vertės pasakojimu, paremtu kruopščiu istoriniu tyrimu, savitai tapo XX amžiaus vidurio Lietuvą laisvės kovų ir sovietinės okupacijos metais, jauno žmogaus tapatybės paieškas ir su sovietų saugumu kolaboravusio poeto Kosto Kubilinsko moralinius pasirinkimus. Romane nagrinėjamos jaunystės nekaltumo ir iliuzijų griūties, lojalumo ir išdavystės, keršto ir meilės okupuotoje Lietuvoje temos.
Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė, Barbora Suisse „Autizmas – dalis manęs. Autistiški suaugusieji savo pačių žodžiais ir specialistų akimis“
Šioje knygoje turbūt pirmą kartą Lietuvoje pristatomos suaugusių autistiškų žmonių istorijos, leidžiančios geriau suprasti žmogaus, gyvenančio su autizmo spektro sutrikimu, kasdienybę – kylančius iššūkius ir būdus juos įveikti. Trumpus gyvenimo pasakojimus, iliustruotus Tatjanos Pleskevičienės, taip pat priklausančios autistiškų suaugusiųjų bendruomenei, antroje knygos dalyje pratęsia interviu su šios srities ekspertais.
Ruth Ozeki „Knyga apie formą ir tuštumą“ (iš anglų k. vertė Aušra Stanaitytė-Karsokienė)
Vieną naktį prie pat savo namų žūva laukines varnas ir Mėnulį dievinantis džiazo muzikantas Kendži. Keturiolikmetis Benis su mama Anabele lieka be mylimo tėvo ir vyro. Benis pradeda girdėti įvairiausių Daiktų kalbą – jam šaukia eglutės žaisliukai, žirklės, lango stiklas. Anabelė, apimta apatijos, atsisako išmesti net menkiausią Kendži primenan
ią smulkmeną ir pamažu tampa kaupike. Ir Benį, ir Anabelę išgelbės knygos. Tokios, kokia yra ir pati „Knyga apie formą ir tuštumą“, poetiškai kviečianti ieškoti atsakymų į Svarbiausius Klausimus ir šiame kelyje išmokti gyvenimo bei mirties pamokas.
Giuseppe Tomasi di Lampedusa „Gatopardas“ (iš italų k. vertė Lina Gaučytė)
1958 m. išleistas ir ligi šiol vertinamas italų literatūros klasikos kūrinys su švelnia, ironiška nostalgija kalba apie praėjusios epochos tradicijas, kurias įkūnija kadaise didinga siciliečių giminė ir paskutinis jos atstovas. Išdidus, karališkos laikysenos kunigaikštis don Fabricijus, save vadinantis gatopardu – tikrovėje neegzistuojančiu gyvūnu, su stojišku liūdesiu priima į šalį atkeliaujančias progresyvias idėjas ir neišvengiamą savojo luomo dekadansą.
Annie Ernaux „Metai“ (iš prancūzų k. vertė Greta Štikelytė)
Nobelio literatūros premijos laureatės romane iš asmeninės perspektyvos kalbama apie 1941–2006 metų Prancūzijos istoriją ir istoriją apskritai. Per kasdienybės fragmentus – praeities ir dabarties įspūdžius, atsiminimus, aprašomas nuotraukas ar televizijos laidas, laikraščių, dainų ar knygų citatas, kalbą ir kultūrinius įpročius – autorė dėlioja literatūrines praeities vinjetes ir taip fiksuoja bėgantį laiką. Kalbėdama ne iš „aš“, bet iš „mes“ perspektyvos, ji rašo kolektyvinę tą laiką patyrusiųjų autobiografiją.
Alasdair Gray „Lanarkas: vieno gyvenimo istorija keturiose knygose“ (iš anglų k. vertė Laimantas Jonušys)
Pirmąkart išleistas 1981-aisiais, dabar jau kultiniu laikomas „Lanarkas“ – postmoderni pragaro vizija, kurios veiksmas vyksta siurrealistiniame Untanko mieste, nematančiame dienos šviesos, ir realistiniame prieškario Glazge. Jame pasakojamos susipynusios pagrindinių veikėjų Lanarko ir Dankano Tovo gyvenimo istorijos. Tai sapniškas pašėlusios žaismės ir vaizduotės kūrinys apie žmonijos negebėjimą mylėti ir nepailstamą siekį pamilti.
Philippe Claudel „Pono Linio dukraitė“ (iš prancūzų k. vertė Jonė Ramunytė)
Kai karas suniokoja kraštą ir žūsta sūnus su marčia, ponas Linis iškeliauja į tolimą šalį ir kartu išsiveža savo dukraitę – mažąją Sang diû. Perpildytame pabėgėlių centre jis jaučiasi svetimas, o ir aplinkiniai į senį su kūdikiu rankose žiūri įtariai. Vieną dieną su dukraite jis išsiruošia pasivaikščioti ir prisėdęs ant suolo sutinka poną Barką. Ši knyga – tai subtilus, jaudinantis ir skaidrus pasakojimas apie trapius likimo nuskriaustų žmonių gyvenimus. Apie draugystę, kupiną atjautos ir gerumo, jungiančią skirtingas kultūras ir patirtis.
Colleen Hoover „Viskas primena tave“ (iš anglų k. vertė Kristina Janulytė)
Penkerius metus kalėjime praleidusi Kena Rovan grįžta namo tikėdamasi, jog galės rūpintis savo mažamete dukra. Tačiau tiltų, kurie jau sudeginti, neįmanoma atstatyti. Vienintelis durų jai dar neužtrenkė Ledžeris Vordas, vietinio baro savininkas, padedantis mamai palaikyti ryšį su dukra. Bet jei kas nors sužinotų, jog Ledžeris pamažu tampa svarbia Kenos gyvenimo dalimi, abu rizikuotų prarasti jiems svarbių žmonių pasitikėjimą.
Stefan Ahnhem „Motyvas X“ (iš švedų k. vertė Ingeborga Elena)
Tai ketvirtoji serijos apie Fabianą Riską dalis. Jis ligoninėje neatsitraukia nuo pašautos, komos ištiktos dukters Matildos. Tačiau kai mieste itin žiauriai nužudomas pabėgėlis berniukas iš Sirijos ir įvykdomos dar kelios, rodos, nesusijusios žmogžudystės, Fabiano kolegoms ir viršininkei Astridai Tuveson prireikia jo pagalbos. Kriminalinė Helsinborgo policija įsitraukia į naują sudėtingą tyrimą.
