Knyga unikali, nes ji pirmoji Lietuvoje sudaryta kalendoriaus principu. Trys šimtai šešiasdešimt šešis puslapius turinčioje knygoje kiekvienas puslapis nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. žymi kokį nors Varėnos krašto įvykį, praturtintas vaizdingu dzūkišku posakiu ir iliustruotas gražia nuotrauka, o viršelį puošia M.K.Čiurlionio paveikslo motyvas.
„Varėnos krašto dienoraščius“ dzūkiškai pristatęs jos sudarytojas Juozas Žitkauskas prisipažino, kad nors pats taip pat yra dzūkas, bet knygą sudarinėti buvo sunki užduotis.
Pats didžiausias Lietuvoje Varėnos rajonas itin turtingas išsaugota etnokultūra, tradicijomis, tarme, žinoma, ir istoriniu paveldu. Sudėti į knygą, kad visa tai joje atsispindėtų, tikrai nelengva.
Pasak J. Žitkausko, ją galima skaityt visus metus, galima perduot iš kartos į kartą, nes tai kelionė per visą Varėnos rajoną.
Jis padėkojo leidžiant knygą talkininkavusiems Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojams, ypatingai – direktoriui Eitarui Krupovičiui, Laimutei Cibulskienei ir Elenai Glavickienei.
Taip pat knygą savo nuotraukomis gražiai iliustravusiems fotomenininkams: Algimantui Aleksandravičiui, Algimantui ir Mindaugui Černiauskams, Mindaugui Lapelei, Rūtai Averkienei, Valentinui Algirdui Kaliūnui, Kęstučiui Svėriui.
Knyga išleista Varėnos rajono savivaldybės užsakymu ir iš dalies jai finansuojant.
Knygos sutiktuvėse dalyvavęs Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pažymėjo, jog labai smagu, kad keletą metų brandinta mintis išleisti knygą – kalendorių be konkrečių metų, kurioje būtų sudėta viskas, kuo garsus Varėnos kraštas, kuria varėniškiai galėtų ir patys džiaugtis, ir svečiams dovanot, „tapo kūnu“.
Apie dzūkišką knygą meras taip pat kalbėjo dzūkiškai: „Šų metų Vylniaus „knygų atlaidai“ man dzidelė šventė. Šiton knygon cikrai galima rasc visko – svarbių istorinių faktų, veselų pasakojimų, dar vaikystėn girdėtų posakių ir gražų nuotraukų. Ir svarbiausia, kad yra dzūkiškos tarmės. Knygos suciktuves senovinėm dzūkiškom dainom labai gražai papuošė seniausias mūs krašti Žiūrų kaimo etnografinis ansamblis, katras atgimė iš naujo ir dabar vos telpa scenon. Šiton knygon apie žūriškius labai gražai Veronika Pavilionienė rašo: „Labai džiaugiuos, kad šiandien Žiūrų ansamblis tarsi iš naujo prisikėlęs. Matyt čia viskas dėl šventos Ūlos upės, kurio gyvybingu vandenėliu savo akelas prausia ne viena kaimo karta“. Pirmoji knyga buvo padovanota Žiūrų etnografinio ansamblio įkūrėjai Marcelei Paulauskienei. Po vieną knygą dovanų gavo kiekvienas ansamblio dalyvis. Už gražų leidinį meras padėkojo jo sudarytojui Juozui Žitkauskui ir jam talkinusiems Varėnos bibliotekininkams. „Cikiuos, kad „Varėnos krašto dienoraščiai“ bus raikalynga knyga dažnuose namuose“, – sakė meras.
Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Eitaras Krupovičius sakė, kad tai ilgametė knyga. Ją galima skaityti ir nuo pirmo puslapio, ir nuo vidurio. Jis pažadėjo, kad neilgai trukus, knyga bus pristatyta ir Varėnos skaitytojams.
„Varėnos krašto dienoraščių“ pristatymo renginį Žiūrų kaimo himnu „tai kieno slaunas kaimas“ bei kitomis dzūkiškomis dainomis pasveikino Žiūrų etnografinis ansamblis, vadovaujamas Linos Būdienės.
„Varėnos krašto dienoraščiai“ – išties tarsi simbolinė kelionė laiko tiltais po gražiausiuose Dzūkijos pušynuose įsikūrusius miestelius, kaimus ir vienkiemius, kuriuose nuo neatmenamų laikų gyvena ne tik kūrybingi ir darbštūs, bet ir labai nuoširdūs bei svetingi žmonės.
Jie gražiomis iniciatyvomis kuria savo kraštą bei pagarbiai saugo ir puoselėja iš protėvių paveldėtą dzūkišką dvasią – tradicijas, papročius, kalbą ir vaizdingą dzūkišką tarmę. Tad kiekvienam, paėmusiam į rankas šią knygą, bus suteikta unikali galimybė prisiliesti prie amžinųjų Dzūkijos vertybių, pajusti, kokia čia stipri meilė savo kraštui.
Sklaidant knygos puslapius, galima pajusti simbolinį Varėnos krašto kvapą – kvepiančius pušynus, mėlynuojančius ežerus, čiurlenančius upelius, įdomią istoriją liudijančias piliavietes, artimiau susipažinti su jo istoriniais ir architektūriniais paminklais, paskanauti dzūkiškų valgių, pajusti atlapaširdžių dzūkų gyvenimo būdą.
Šioje knygoje surinktas unikalus mūsų krašto paveldas – istoriniai faktai, pasakojimai, patarlės, priežodžiai, pasakojimai – yra neabejotinai didelis rašytinis paminklas Dzūkijos etnokultūrai ir istorijai.
