Sekant literatūriniais žemėlapiais galima keliauti rašytojų Jurgio Kunčino, Antano Ramono ir Ričardo Gavelio herojų keliais, taip knygoms suteikiant papildomos gyvybės. „Ne tik kiekvienas autorius, bet ir kiekvienas romanas turi po atskirą Vilnių, skirtingas erdves, kurias nevienodai interpretuoja, todėl keliaudami jų pėdomis sostinę galime išvysti visai kitoje perspektyvoje. Tai būdas sutapatinti savo patirtį su rašytojo – atsisėsti su juo prie tos pačios upės ar fontano, kartu pažvelgti į vandenį“, – sakė I.Vidugirytė-Pakerienė.
Skaitydama A.Ramono knygas radau paminėtą Verkių parką pavasario metu, kai žydi žibutės. Patikėkite, realybėje ten net gražiau.
Dėstytoja pastebėjo, kad Vilniuje šiuo metu sparčiai populiarėja panašios literatūrinės ekskursijos, kurių metu gidas skaitytojus vedžioja po literatūrines vietas, tačiau, I.Vidugirytės-Pakerienės nuomone, tai galima padaryti ir patiems, visiškai nemokamai, tereikia susirasti žemėlapį, o tokia kelionė turės net didesnį poveikį: „Vaikščiodamas vienas žmogus pastebi daug daugiau. Keliavimas taip pat daro didelį poveikį vaizduotei – kuo daugiau žmogus juda, tuo įvairesnių pavidalų jam įgyja pasaulis“.
Literatūriniuose žemėlapiuose žymimos ne tik veiksmo, bet ir veikėjų prisiminimuose, sapnuose regimos vietos, keliai. Nustatyti tikslią kai kurių romanuose aprašytų vietų padėtį žemėlapyje buvo ypač sunku, nes šiandieniniame Vilniuje jos paprasčiausiai nebeegzistuoja.
Dėstytoja I.Vidugirytė-Pakerienė palygino, kaip skirtingai rašytojai mato Vilnių. Pavyzdžiui, R.Gavelio romane „Vilniaus pokeris“ sostinės gatvės yra persmelktos tamsios nuotaikos, jos parodomos tarsi metaforinis nepriklausomybės praradimo kelias, o knygoje aprašoma cerkvė – blogio židinys. Tuo tarpu Jurgio Kunčino „Tūloje“ rasime visai kitokį Vilnių – bohemišką, bet idilišką. „Tūloje“, visai kitaip nei „Vilniaus pokeryje“, labai daug žalumos, parkų, upių, nes veiksmas iš judriausių senamiesčio gatvių persikelia į Užupį, Olandų gatvę.
I.Vidugirytės-Pakerienės teigimu, skaitant galima mieste atrasti ir slaptų vietų ar mažų stebuklų. Vienu iš jų dėstytoja pasidalino: „Skaitydama A.Ramono knygas radau paminėtą Verkių parką pavasario metu, kai žydi žibutės. Patikėkite, realybėje ten net gražiau“.
Bendradarbiaudami su profesionaliais kartografais Vilniaus universiteto dėstytojai šiuo metu yra sukūrę 10 literatūrinių žemėlapių ir planuoja netolimoje ateityje jų paruošti dar daugiau.
Visus žemėlapius galite rasti Vilniaus universiteto tinklalapyje.
