„Festivalis „Open books“ šiemet vyks jau penktąjį kartą, ir labai malonu matyti, kaip jis plečiasi, apima vis daugiau su literatūra susijusių sričių, dalyvauti jame tampa garbės reikalu ne tik lietuvių rašytojams, bet ir svečiams iš užsienio. Mūsų festivalyje anksčiau jau lankėsi tokie svečiai kaip Svetlana Aleksijevič, Philippe'as Claudelis, o po šių metų renginio galėsime pasakyti, kad autorių geografija, festivalyje paliečiamos temos dar labiau prasiplėtė, – sako festivalio direktorė Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė. – Festivalis suburs ir profesionalus, kurie pirmąją dieną rinksis paklausyti su redagavimu susijusių klausimų, ir tuos, kam svarbios aktualios šiuolaikybės problemos – šįkart labiausiai dėmesį nukreipsime į moteris literatūroje, kam įdomu susitikti su garsiais autoriais iš užsienio, kurių knygos ir Lietuvoje tapo bestseleriais, ar gauti autografą iš lietuvių rašytojų. O galbūt kažką suvilios ir galimybė praleisti laiką jaukioje,intelektualioje aplinkoje, nes mes visuomet daug dėmesio skiriame atmosferos sukūrimui, tam, kad „Open books“ taptų bendraminčių susibūrimo erdve“.
Šokiruojantys liudijimai
„Tai bus mano pirmas vizitas į Lietuvą, ir labai džiaugiuosi, kad atvyksiu – ir dar tuomet, kai Vilnius švenčia savo 700 metų jubiliejų“, – prieš atvykdama į „Open books“ interviu metu sakė garsi britų žurnalistė ir rašytoja Christina Lamb. Daugybe prestižinių apdovanojimų apdovanota (penkis kartus ji tapo Metų užsienio korespondente) žurnalistė taip pat yra parašiusi ir knygų, kurios visame pasaulyje sukėlė nemažai diskusijų. Dvi jos yra išleistos ir lietuvių kalba – moterų prievartą karinių konfliktų metu nagrinėjanti „Mūsų kūnai – jų karo laukas“ bei „Aš esu Malala“, kurioje ji pasakoja Malalos Yousafzai istoriją.
„Mane piktina, kad tai vis dar vyksta 2023-iaisiais – tai labiausiai pasaulyje ignoruojamas karo nusikaltimas, ir man gėda kaip moteriai, gėda kaip žurnalistei“, – interviu portalui 15minsakė Ch.Lamb, kalbėdama apie tai, kaip moterų prievartos tema visuomenėje vis dar ignoruojama.
Tai, ką karo korespondentė rašė apie prievartą kitų karinių konfliktų metu, dabar kartojasi ir Ukrainoje, todėl ši diskusija su autore festivalyje bus labai aktuali. „Kai pirmą kartą išgirdau pranešimus iš Ukrainos vos prasidėjus karui, negalėjau tuo patikėti. Atrodo, kad rusų kariuomenė elgiasi taip pat, kaip per Berlyno užėmimą, kai buvo išprievartauta net 2 milijonų moterų“, – sako rašytoja, kurios liudijimai sukrečia, nepalieka abejingų. Susitikimo metu ji kalbės ne tik apie moterų patiriamą smurtą, bet ir apie tai, kaip tai veikia ją pačią, ką reiškia kalbėti su traumines patirtis patyrusiais žmonėmis.
Paprastų tiesų svarba
Kito festivalio svečio – prancūzų rašytojo Lourent'o Gounelle – pavardę turbūt žino net tie, kas ne itin domisi literatūra. Ypač išgarsėjo jo knyga „Dievas visada keliauja incognito“, bestseleriais tapo ir kitos jo knygos, tokios kaip „Žmogus, kuris norėjo būti laimingas“, „Diena, kai išmokau gyventi“, „Pažadu tau laisvę“, „Intuicija“ ir kitos, pelniusios ir lietuvių skaitytojų simpatijas. Jo knygos patraukia dėmesį tų, kurie ieško įkvėpimo keisti savo gyvenimą, nori rasti jame prasmę, bando atsakyti sau, kas išties juos daro laimingais.
Pats autorius savo gyvenimu įrodė, kad drastiškai pakeitęs profesiją, požiūrį jis atrado save, savo kelią. Tačiau, kaip prieš festivalį žurnalistei Laisvei Radzevičienei sakė autorius, kartais keitimo neužtenka. „Kartais problema yra tik mūsų gebėjimas įvertinti dabartinį laiką. Daugybė žmonių neišgyvena dabarties – jie vergauja mintims apie savo praeitį, nuolat prisimena, kokie rūpesčiai juos kankino, kokį liūdesį jie išgyveno, arba svarsto apie ateitį, apie kitą savaitgalį, apsipirkimą prieš šventes“, – sako autorius.
„Aš nieko neišgalvojau ir neketinu pateikti naujo, genialaus laimės recepto. Tik noriu padėti skaitytojams suvokti, kokios iš tikrųjų vertingos yra paprastos tiesos, kurias kažkodėl dažniausiai pamirštame. Kviečiu į daug ką pažvelgti kitaip“, – sako autorius, kurio knygos populiariosios psichologijos, saviugdos mėgėjus ir traukia paprastai papasakotomis istorijomis, kurios išties gali atverti naujus pažinimo vartus.
Šiame susitikime autorius kalbės ir apie tai, kuo skaitytojus domina jo knygos, kokį sėkmės receptą jis yra atradęs.
Kas įdomaus vyksta lietuvių literatūroje?
Dar vienas festivalio svečias – literatūros gurmanus savo ironija sužavėjęs Didžiojoje Britanijoje gyvenantis autorius Andrew Komarnyckyj, kurio neseniai lietuvių kalba pasirodžiusi knyga „Ezra Slefas, kitas Nobelio literatūros premijos laureatas“ sulaukė didelio susidomėjimo. Šis autorius itin nekantriai laukia susitikimo su lietuvių skaitytojais, jis sako, kad apie literatūrinės sėkmės receptus jam bus labai įdomu išįgirsti ir iš kito festivalio svečio L.Gounelle.
Tiesa, abu šiuos autorius galėtume laikyti visiškomis priešingybėmis. Mat A.Komarnyckyj savo kūryboje nevengia humoro, saviironijos, kritiško žvilgsnio į knygų leidybą, kritikus, santykius tarp rašytojų ir skaitytojų. Tačiau išgirdus abu šiuos pokalbius bus galima patiems susidaryti savo nuomonę, kas jus traukia literatūroje, o taip pat – koks žavingas, įvairialypis gali būti knygų, jų poveikio vertinimas.
„Pegaso“ salėje taip pat kaleidoskopiniu žvilgsniu galima bus įvertinti, kas įdomaus lietuvių literatūroje įvyko per pastaruosius metus, kokios skirtingo žanro knygos buvo išleistos, o pokalbiuose dalyvaus Akvilina Cicėnaitė, Virginija Kulvinskaitė, Danutė Kalinauskaitė, Jurga Tumasonytė, Jaroslavas Melnikas, Stays Eidrigevičius ir kiti. Pokalbiuose bus galima pakeliauti po Lietuvos istoriją, distopines vizijas, pažvelgti į poezijos pasaulį, visai šeimai skirtas knygas ir kitomis kryptimis.
Nauja premija ir redaktorių konferencija
Šiais metais festivalyje netrūks ir naujovių. Viena jų – nauja literatūros premija. Elektroninių ir audio knygų platforma Antanukas.lt „Open books“ festivalyje įteiks pirmąją premiją „Už negrožinės knygos grožį“, kurios dydis sieks 6000 eurų, ji bus skirta negrožinės literatūros autoriui ar bendraautoriams, per pastaruosius trejus metus išleidusiems išskirtinę, poveikį darančią, vaizduotę skatinančią knygą.
„Premija – proga pamąstyti, kuri lietuvių negrožinė literatūra yra ne tik įdomi, naudinga, praktiška, bet ir graži, – teigia premijos steigėjai. – Norime pastebėti tuos tautinius publicistus, biografus, keliautojus, mokslininkus ir kitus negrožinius kūrėjus, kurie rašo jaudinančiai, gražiai, įkvepiančiai, skatina širdis kilti aukštyn“.
Itin didelio susidomėjimo sulaukė ir penktadienį vyksianti redagavimui skirta konferencija REDA. „Turėjau nuojautą, kad redagavimas yra aktuali problema, bet nepagalvojau, kad tai taip smarkiai surezonuos“, – sako viena iš šios konferencijos sumanytojų Ūla Ambrasaitė. Vos paskelbus apie konferenciją REDA, per pusdienį buvo rezervuoti visi 150 bilietų, kiti ėmė registruotis į laukiančiųjų sąrašą. Matydami tokį didžiulį susidomėjimą organizatoriai suteiks galimybę stebėti konferenciją tiesiogiai, be to, bus neribojamas patekimas į konferenciją gyvai – tie, kas nepateks į Nacionalinės dailės galerijos salę, galės klausytis pranešimų hole, bendraudami su kitais šia tema besidominčiais žmonėmis.
Kita šios konferencijos kuratorė Aira Niauronytė sako, kad renginyje susitiks žmonės, turintys labai įvairius požiūrius į lietuvių kalbą, dirbantys įvairiuose su kalba susijusiuose baruose – leidėjai, rašytojai, kalbos institucijų atstovai, mokslininkai. Pranešimus skaitys profesorius Paulius Vaidotas Subačius, rašytoja Gabija Grušaitė, pozininkė Danutė Kalinauskaitė, leidėjas, vertėjas ir redaktorius Saulius Repečka,tarptautinės leidybos specialistė ir kultūros projektų kuratorė Erika Lastovskytė,Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotkair kiti.
Aštrūs žvilgsniai į literatūros lauką
Jau tradicija yra tapę ir festivalio metu rengiamos su literatūra susijusios diskusijos. 15min diskusijų forume bus kalbama įvairiomis temomis: diskutuojama apie kultūros finansavimą, tai, kokius žvilgsnius į sovietmetį atveria naujos šia tema išleidžiamos knygos, ką Lietuvoje veikia baltarusių leidėjos, kokią meno istorinę perspektyvą atveria išleidžiamos naujos knygos apie moteris kūrėjas.
Itin aktuali bus diskusija „Atlygio problema kultūros lauke ir alternatyvūs finansų šaltiniai“, kurioje dalyvaus leidyklos „Lapas“ įkūrėja Ūla Ambrasaitė, meno kritikas Vaidas Jauniškis ir verslininkas Ignas Staškevičius. „Pinigai ir kultūra – verslas ir kultūra – turėtų traukti vienas kitą kaip magnetai, nes jiems vienas kito reikia, jie vienas kitą papildo“, – sako šią diskusiją moderuosianti A.Niauronytė.
Pokalbyje „Nauji žvilgsniai į sovietmetį: šeimos, seksualumo, gyvenimo būdo tyrinėjimai“ dalyvaus Valdemaras Klumbys, Saulius Grybkauskas ir Mantas Šiupšinskas – jie kalbėsis apie tai, kokiais pjūviais galima nagrinėti tą laikotarpį aptariant seksualumą, nomenklatūros skundus ar būsto problematiką sovietinių laikų Lietuvoje.
Diskusijoje „Moterys Lietuvos kultūroje: menininkės, pagaliau atsiduriančios dėmesio centre“ bus kalbama apie pastaruoju metu pasirodžiusias knygas, leidžiančias moterų kūrėjų darbus įvertinti naujoje šviesoje. Pokalbyje dalyvaus Agnė Narušytė, Lina Kaminskaitė-Jončarienė, Algė Andriulytė.
„Ieškome kokybiškos lietuvių ir kitų kaimyninių šalių autorių literatūros baltarusių skaitytojams, turime savo istorijų, kuriomis galime pasidalyti su besidominčiais“, – sako baltarusių feministinės leidyklos „Pflaubaum“, 2019 metais įsikūrusios Minske, šiuo metu veikiančios ir Lietuvoje, redaktorė Alena Kazlova. Kartu su rašytoja, žmogaus teisių aktyviste Vika Biran jos dalyvaus diskusijoje „Ką veikia baltarusių moterų leidykla Vilniuje?“
Šiuos pokalbius bei kitus susitikimus moderuos žinomi kultūros srities atstovai, žurnalistai.
Renginio metu taip pat bus galima įsigyti festivalyje dalyvaujančių autorių knygų, o betarpiška atmosfera leis ne tik susirasti naujų bendraminčių, bet ir patiems pabendrauti su autoriais. Festivalis „Open books“ šiemet vyks rugsėjo 22-23 dienomis Nacionalinėje dailės galerijoje.
Festivalį dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Festivalio informacinis partneris – 15min; festivalio knygynas – „Pegasas knygynas“; festivalio viešbutis – „Artagonist“; festivalio svečius vaišina – „Huracan Coffee“ ir „Pergalė“; autografų svetainės jaukumu rūpinasi „Magrės baldai“. Taip pat dėkojama festivalio partneriams – Prancūzų institutui Lietuvoje, leidykloms „Alma Littera“, „Lapas“ ir „Pflaubaum“.
