Šia naujiena su visuomene pasidalinta pirmadienį. Paraiškai ruoštasi nuo 2018 metų bendradarbiaujant su partneriais – Lietuvos nacionaline UNESCO komisija, Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos rašytojų sąjunga ir Vilniaus miesto savivaldybės centrine biblioteka.
Pašnekovė Vilnių apibūdino ir kaip daugiasluoksnę kultūrą puoselėjantį miestą. Juk čia kūrė ir gyveno Adomas Mickevičius, Czeslawas Miloszas, Romainas Gary ir kiti žinomi Europos literatūros vardai.
„Galų gale, Vilnius yra kryžkelių miestas, kuriame susiduria skirtingos kalbos ir kultūros“, – pažymėjo R.Elijošaitytė-Kaikarė.
Naujos perspektyvos?
15min teiravosi, ar statusas atneš daugiau finansavimo literatūros sektoriui.
„Galima sakyti ir taip, – atsakė pašnekovė. – Bet man ir, ko gero, visam literatūros laukui daug svarbesnis yra dėmesys. Tai, kad savivaldybė pateikė paraišką, parodo, kokia svarbi literatūra Vilniui yra.“
Įgijus šį statusą tikėčiausi finansinės atsakomybės bei įsitraukimo.
Be to, R.Elijošaitytė-Kaikarė sako, kad naujų kelių atsiras ir šiuolaikiniams autoriams. Tačiau ji pažymėjo – pirma reikėtų susidėlioti skaudžiausius taškus, kurių Vilniuje dabar netrūksta.
„Man atrodo, kad mes judame teisingai. Jauniems autoriams yra vietos judėti pirmyn, – sakė ji. – Įgijus šį statusą tikėčiausi finansinės atsakomybės bei įsitraukimo.“
Ji dar kartą priminė sudėtingą finansinę situaciją, su kuriais susiduria literatai.
„Turi nuolatos lėkti per 15-a veiklų, kad galėtum funkcionuoti, ir labai dažnai pagrindinis darbas būna ne literatūroje. Norint gyventi vien iš jos, privalai rašyti, skaityti, versti bei daryti dar galybes darbų“, – sakė R.Elijošaitytė-Kaikarė.
Ji iškėlė ir tarptautinio bei vietinio profesinio bendradarbiavimo poreikį:
„Yra tekę būti specialiuose seminaruose, organizuojamuose dirbantiems literatūroje ir kuriantiems. Po jų lieka daug ryšių ir pažinčių, kurias parsiveži dar keletui metų į priekį. Be to, šis ratas nuolatos plečiasi!“
Vilnius atitinka visus kriterijus
R.Elijošaitytė-Kaikarė sakė, kad Vilnius pasižymi ypač aktyviu literatūriniu gyvenimu. Turime nuostabių nepriklausomų knygynų, rašančių žmonių, turinčių palaikymą, beveik kasmet atsiranda naujų renginių ir festivalių, teigė LLA direktorė.
„Man pačiai itin svarbu, kad Lietuva jau turi ir vaikų literatūros festivalį, kuris tampa žinomu ir plečia savo veiklas visoje industrijoje“, – pažymėjo.
„Norisi nueiti visur, tačiau nebespėji, – kalbėdama apie literatūrinius renginius kalbėjo ji. – Tikrai gali nepastebėti to, kol žmonės iš šalies to neišryškina.“
Pašnekovė teigė, kad didelę įtaką padarė Robertas Piaskowskis iš kito literatūros miesto – Krokuvos.
„Su darbiniu vizitu jis viešėjo Vilniuje ir pamatė tekstus iš projekto „Skaitome Vilnių“ ant miesto grindinio. Jis gyrė mūsų idėją ir vėliau nusistebėjęs sakė, kad esame literatūrinis miestas ir turime siekti UNESCO statuso. Jis iš tiesų pasėjo šį grūdą“, – komentavo R.Elijošaitytė-Kaikarė.
Pasak jos, paraiška buvo sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoje – reikėjo argumentuoti, kodėl Vilnius jau dabar yra literatūros miestas. Antroje – pristatyti ateities planus.
„Pastaroji dalis įkvepia, ji tarsi pažadas literatūros bendruomenei Lietuvoje bei jau esančiam tinklui“, – pažymėjo LLA direktorė.
Šiuo metu jos laukia įtempta darbotvarkė, mat reikės susidėlioti strateginius tikslus, kaip Vilnius ketina įgyvendinti statuso turėjimą.
„Bus dalykų, priklausančių nuo viso tinklo, esama ir tęstinių projektų bei centrinės komandos planų“, – pasakojo ji.
Pasak UNESCO, literatūros miestas turi atitikti šiuos kriterijus:
- leidybos kokybė, kiekybė ir įvairovė;
- edukacinių programų, besifokusuojančių į vietinę bei užsienio literatūrą, kokybė ir kiekybė;
- literatūra, dramaturgija ir poezija, kuri užima svarbų vaidmenį mieste;
- literatūros renginiai bei festivaliai, skatinantys vietinę ir užsienio literatūrą;
- mieste turi būti bibliotekų, knygynų, privačių ir ne kultūros centrų, kurie didina vietinės ir užsienio literatūros žinomumą;
- leidybos sektorius yra įsitraukęs į skirtingų nacionalinių ir užsienio kalbų literatūrų vertimą;
- aktyvus tradicinės ir naujosios medijos įsitraukimas didinant literatūros žinomumą bei stiprinant knygų rinką.
