Odéono metro stotelėj aukštyn žemyn siuva turistai, studentai ir šiaip žmonės, grįžtantys iš darbų, lekiantys į darbus ar niekur neskubantys. Pamatau Valdą iš tolo: neaukštas, su akiniais. Linksmai moja, atrodo atsipalaidavęs – didelis miestas, minioje niekas tavęs nepažįsta, gali būti, koks nori. Nesu mačiusi Valdo be kuprinės – tarsi būtų pasiruošęs kad ir šią minutę iškeliauti ieškoti nuotykių. „Paryžiuje prarado prasmę įprastas posakis „einu į miestą“, nes miestas yra mano namų tąsa. Traukiu jo gatvėmis kaip didelio buto koridoriais, sėdžiu prie upės kaip savo terasoje, rašau parke ant laiptų kaip prie savo stalo namie, – sako Valdas. – Čia esu toks, koks esu ar norėčiau būti – o tai ir yra mano namai.“
02 27
Miestas jo akimis: eiti Paryžiuje su Valdu Papieviu
Rašytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Valdo Papievio Paryžius prasidėjo daugiau nei prieš 20-metų ir vis dar nesibaigia. Lotynų kvartalas, Viduramžių muziejaus Cluni parkas, Senos krantinės ir tiltai – jo kasdienybė, kuri įkvepia. „Aprašau šį miestą sau, – sako Valdas. – Tai vienatvės istorija, kuria noriu dalintis.“
Valdas Papievis / Mindaugo Gabrėno nuotr.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą
