Frankfurto knygų mugės organizatoriai gynė savo pasirinkimą, sakydami, kad žodžio laisvė bus viena iš pagrindinių temų per šių metų rašytojų ir leidėjų susitikimą, praėjus 10 mėnesių po to, kai islamistai įsiveržė į Prancūzijos satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją Paryžiuje ir nužudė daug jo darbuotojų.
„Šiais metais jaučiame stiprų politizavimą, o žodžio laisvė bus esminė tema“, – sakė mugės direktorius Juergenas Boosas.
Šiitiška respublika taip pat paragino kitas musulmoniškas šalis prisidėti prie boikoto. Ironiška, kad šių metų ypatingoji mugės viešnia yra Indonezija – daugiausia gyventojų turinti musulmoniška šalis.
Šių metų mugė tapo kontroversiška dar prieš atverdama savo duris – antradienį įvykusioje spaudos konferencijoje didžiausio dėmesio sulaukė S.Rushdie, kuriam Iranas 1988 metais paskelbė fatvą dėl rašytojo ketvirtojo romano „Šėtoniškos eilės“ (The Satanic Verses).
Irano aukščiausiasis lyderis ir Islamo Respublikos įkūrėjas ajatola Ruhollah Khomeini paskelbė šį religinį įsaką musulmonams nužudyti šį rašytoją teigdamas, kad jis nepagarbiai pavaizdavo pranašą Mahometą. Dėl to S.Rushdie buvo priverstas slapstytis, o Didžiosios Britanijos vyriausybė skyrė jam policijos apsaugą.
„Žodžio laisvė yra fundamentali vertybė visiems žmonėms. Esame kalbos gyvūnai, esame istorijas pasakojantys gyvūnai“, – rašytojas sakė per spaudos konferenciją antradienį, tvirtindamas, kad žodžio laisvė yra universalus principas.
„Be žodžio laisvės visos kitos laisvės žlunga“, – pridūrė jis.
Teheranas pareiškė boikotuosiantis Frankfurto mugę, nes ji „prisidengdama žodžio laisve pakvietė asmenį, kuris yra nekenčiamas islamo pasaulyje, ir sukūrė galimybę Salmanui Rushdie pasakyti kalbą“.
Šiitiška respublika taip pat paragino kitas musulmoniškas šalis prisidėti prie boikoto.
Frankfurto knygų mugės istorija siekia viduramžius, kai Johannesas Gutenbergas dar nebuvo išradęs spausdinimo mašinos. Šiemet joje dalyvaus apie 7,3 tūkst. leidėjų ir rašytojų, o lankytojų skaičius turėtų siekti 300000.
Ironiška, kad šių metų ypatingoji mugės viešnia yra Indonezija – daugiausia gyventojų turinti musulmoniška šalis.
Parodoje dalyvaus apie 70 rašytojų iš šios Pietryčių Azijos valstybės, tarp jų Laksmi Pamuntjak, kuri pristatys į anglų kalbą išverstą savo pirmąjį romaną „Amba“ (Amba: Sebuah Novel). Šią knygą parašyti įkvėpė senovės Indijos epe „Mahabharata“ vaizduojama Ambos ir Bhyšmos meilės istorija, perkelta į praeito amžiaus 7-o dešimtmečio aplinką Indonezijoje, kai šalyje buvo vykdomos žiaurios represijos prieš komunistus.
Ribų, sienų ir kovos su ekstremizmu temos dominuos per diskusijas su 20 rašytojų ir viso pasaulio, kuriems vadovaus danė Janne Teller.
Frankfurto knygų mugės istorija siekia viduramžius, kai Johannesas Gutenbergas dar nebuvo išradęs spausdinimo mašinos. Šiemet joje dalyvaus apie 7,3 tūkst. leidėjų ir rašytojų, o lankytojų skaičius turėtų siekti 300 000.
Leidyklų stambėjimas, kurio puikia iliustracija tapo leidybos milžinės „Penguin Random House“ susikūrimas 2013 metais, didžiųjų knygynų tinklų nykimas ir įtemptos varžybos tarp popierinių bei elektroninių leidinių taip pat tikriausiai bus tarp šioje mugėje nagrinėjamų svarbių temų.
Internetinės prekybos milžinės „Amazon“ atstovai tikriausiai bus atidžiai stebimi per diskusijas prie apskritojo stalo per parodą, vyksiančią spalio 14–18 dienomis.
Tuo tarpu Vokietija, šiemet priėmusi rekordinį skaičių pabėgėlių, pasirūpins, kad atvykėliai neliktų atriboti nuo svarbaus kultūros renginio – jiems dalijami nemokami pakvietimai į knygų mugę ir organizuojamos ekskursijos.
Be kita ko, mugėje taip pat bus aptartas kultūros skleidimo pabėgėlių stovyklose klausimas, o Vokietijos rašytojų sąjunga tikriausiai paskelbs raginimą parodyti solidarumą su tais, kurie buvo priversti palikti savo šalis.
