– Dar Viduramžiais Japonijoje atsiradęs poezijos žanras šiandien plačiai žinomas visame pasaulyje. Kaip jis pasikeitė per kelis šimtus metų? Ar galima daryti skirtį tarp klasikinių ir modernių haiku?
V. D.: Haiku keitėsi kartu su žmonėmis. Dabar klasikiniu laikomas žanras perėjo nemaža kaitos etapų, kol susiformavo toks, kokį mes šiandien turime – 17 skiemenų, turintis sezoninį žodį (jap. kigo), skiriamąjį temos žodį (jap. kireji), dalinimą į dvi temas. Jis yra stabilus, kanonizuotas, aiškus savo paprastumu ir esantis kaip pamatas, bazė, pagrindas atsirasti naujoms formoms, kurios vadinamos šiuolaikiniu arba moderniuoju haiku.
Galima teigti, kad modernusis haiku prasidėjo po poeto Shiki Masaoka (1867 – 1902) mirties, kada atsirado daugybė poetinių mokyklų, ėmusių eksperimentuoti su tekstais ir siekiančių išlaisvinti haiku iš griežtos klasikinės formos. Modernusis haiku atsisako griežto 17 skiemenų skaičiaus, todėl bendras skiemenų skaičius paprastai svyruoja nuo 15 iki 19, bet gali būti ir radikalesnis. Skiemenų skaičiaus reforma paveikė ir skiriamojo temos žodžio vartojimą. Jis dažniausiai nevartojamas, nes įvyko ir kitas procesas – modernusis haiku nelabai pripažįsta dvi temas tekste, dabar jų gali būti kelios ir šio žodžio vartojimas netenka prasmės.
Pasikeitus žmonių gyvenimo būdui ir į poeziją atėjus urbanizuoto gyvenimo realijoms probleminis pasidarė ir sezoninio žodžio vartojimas. Modernioje poezijoje metų laikas visai nerodomas arba jį galima nujausti tik iš konteksto, kuris dažnai taip pat yra numanomas. Bet temos vis dėlto išlieka mažai pasikeitusios – apdainuojama meilė, santykiai tarp žmonių ir gamtos grožis, tačiau jos pasipildė filosofiniais pamąstymais ir pavyzdžiais iš pasaulinės kultūros palikimo. Modernusis haiku atranda ir visiškai naujas formas. Viena iš naujausių yra videohaiku, kurioje bandoma kino meno principais per 17 sekundžių perteikti vaizdą, garsą, spalvas ir mintį.
Tačiau formos primityvumas nėra formos paprastumas, nes jis reikalauja visiško grynumo bei maksimalios žodžio koncentracijos.
– Dainiau, kuriate fotohaigas. Kas tai yra?
D. D.: Japonų tradicijoje haiga – tai haiku poeto sukurtas japoniško stiliaus piešinys su jo užrašytu haiku. Šiais visuotinės fotografizacijos laikais piešinį dažnai pakeičia fotografija. Tad fotohaiga – nuotrauka, kurią papildo joje įrašytas trieilis. Sustabdyta fotografinė akimirka ir trys eilutės teksto išplečia vienas kito erdves, tiek vaizdas, tiek tekstas tarpusavyje suskamba naujai ir netikėtai, skirtingai nei žiūrėtum vien tik į fotografiją ar skaitytum vien tik trieilį. Man fotohaigos – savitas žiūrėjimo į pasaulį būdas, kuriuo stengiuosi pamatyti kuo daugiau jo neišsenkamų sluoksnių.
– Abu esate haiku kūrėjai, kuo šis griežtos struktūros trieilis (17 skiemenų: 5+7+5) kaip poetinė forma jus patraukė?
V. D.: Patraukė savo paprastumu ir, sakyčiau, primityvia forma. Tačiau formos primityvumas nėra formos paprastumas, nes jis reikalauja visiško grynumo bei maksimalios žodžio koncentracijos. Ir atsakingumo iš autoriaus. Jis negali bet kaip vartoti žodžius, nes žodis haiku tekste turi būti išgrynintas iki tyrumo, turi atverti gilius semantinius klodus, kelti asociacijas. Per tai žodis virsta simboliu, o simbolis – paslaptimi, kuri visados traukia. Sukurti paslaptį iš kasdienių žodžių, kurie nustebintų ir sužavėtų – smagus ir įtraukiantis užsiėmimas.
D. D.: Būdamas trumpiausias poetinis žanras, haiku iš tikrųjų yra labai talpus ir erdvus. Kiekviename gerame haiku atrandi visą akimirkos ir jos sukelto netikėto išgyvenimo kosmosą. Skaityti gerus haiku – tikras malonumas, o sugauti tokį kosmosą pačiam ir sutalpinti jį į tokios griežtos struktūros formą – kiekvieną kartą maloni būsena.
Būdamas trumpiausias poetinis žanras, haiku iš tikrųjų yra labai talpus ir erdvus.
– Konkurso nuostatose teigiama, kad galima siųsti ir senriu. Kuo šis žanras artimas ir kuo skiriasi nuo haiku?
V. D.: Senryu yra haiku žanro atmaina, kurio tekste turime pajausti, įžvelgti, pamatyti satyrą, humorą ar lengvą pašaipą. Kitaip tariant, tai humoristinis haiku, išlaikęs 17 skiemenų taisyklę. Kad haiku tekste atsirastų humoras, griežtos žanro taisyklės buvo kiek koreguotos – senryu tekste gali nebūti (bet nebūtinai) sezoninio žodžio ir/ar skiriamojo temos žodžio. Satyra ir humoras senryu tekstuose yra labai minimalūs, atsargūs, dviprasmiški, kartais iš pirmo žvilgsnio nepastebimi.
Savo kilme senryu yra momentinis, trumpalaikis, švelnus pasišaipymas iš socialinės aplinkos. Taip pavadintas poeto Senryu Karai (1718–1790) garbei, kuris sugebėjo lengvai pašiepti savo gyvenamojo laikotarpio visuomenės gyvenimo būdą. Aštresnių žodžių ar atviros pašaipos buvo vengiama, nes ji galėjo būti fiziškai pražūtinga (bet koks samurajaus garbės įžeidimas buvo baudžiamas mirties bausme be teismo). Pastaruoju metu Japonijoje senryu tapo daug atviresnis, dažnai naudojamas politinių partijų rinkiminėse kovose.
– Skeptikai galėtų suabejoti japoniškos lyrikos formos pasirinkimu santykiui su Lietuva atskleisti. Pastebėdami skirtumus tarp lietuviškos ir japoniškos pasaulėvokos, jie klaustų, ar ne taikliau būtų kryžminiu būdu surimuoti Lietuvai ketureilį?
D. D.: Santykiui su Lietuva atskleisti tinkamos visos meninės formos, įskaitant ir visas poetines formas. Talentingas autorius sulydys savo minties turinį ir reikiamą formą į vieną skambantį lydinį. Šį kartą organizatoriai pasirinko pasaulyje populiarią japoniško haiku formą, kitais metais galima skelbti Ketureilio Lietuvai konkursą. Svarbu, kad kūriniuose mūsų santykis su Lietuva būtų atskleistas nebanaliai.
V. D.: Manau, kad Lietuvai atskleisti tinkami visi lyrikos žanrai. Nesvarbu, kokioje pasaulio kultūroje jie yra užgimę. Juk poezijos žanras yra tik priemonė, instrumentas, tam tikras darbo įrankis. Rūtos šakelę mes galime nupiešti pieštuku, lieti akvarele, nutapyti aliejiniais dažais ar iškalti marmure. Šiomis priemonėmis mes pavaizduosime rūtos šakelę taip, kiek pati priemonė mums tai leis padaryti. Taip ir su poezijos žanrais – vieni bus daugiažodžiai, pilni patoso, kiti – siauresni, sausesni, be polėkio, dar kiti – tik žodžio štrichas erdvėje. Tačiau jie visi yra saviti ir įdomūs, todėl haiku apie Lietuvą gali mums pateikti nelauktų, netikėtų ir labai įdomių įžvalgų.
– Trys patarimai pradedančiajam. Ko reikia, norint sukurti haiku?
D. D.: 1. Stebėti pasaulį ir net kasdienėse įprastose akimirkose stengtis įžvelgti daugiau. 2. Stebėti pasaulį su vaiko nuostaba. 3. Tai, ką pastebėjote ir tai, dėl ko nustebote, panardinti į savo atminčių ir patirčių vandenis ir gal iš tų gelmių išnirs Jūsų būsimas haiku. O tada jau ir tris eilutes sudėliokite, ir skiemenis 5-7-5 suskaičiuokite, ir gludinkite savo haiku, kol jis taps tuo tobulai nugludintu akmenuku, kuris įkritęs į kitų skaitytojų širdis savo sukeltais ratilais sujudins jų atminčių ir patirčių vandenis.
Siųskite savo haiku Lietuvai iki birželio 6 d. el. paštu ruta.dubauskaite@prezidentas.lt. Daugiau informacijos internetinėje svetainėje pazinkvalstybe.lt arba naudojant grotažymę #haikuLT.
