W.S.Maughamas (1874–1965) – anglų literatūros klasikas, garsių romanų, pjesių, apsakymų rinkinių, kelionių knygų autorius, be to, britų žvalgybininkas. Jis studijavo mediciną, bet vėliau ją metė ir atsidėjo kūrybai. Plačiai žinomi klasiko romanai išversti ir į lietuvių kalbą – „Aistrų našta“, „Mėnulis ir skatikas“, „Pyragai ir alus“, „Teatras“ ir kiti. W.S.Maughamas parašė ir šimtus apsakymų, esė, kelionių aprašymų, literatūros kritikos straipsnių. Visai jo kūrybai būdingas ypatingas pasakotojo talentas, subtili psichologinė motyvacija, įžvalgi menininko santykio su visuomene analizė.
W.S.Maughamo apsakymuose, kaip ir visoje jo kūryboje, egzotika persipina su banalybe, o jų veikėjų istorijos iliustruoja rašytojo pasirinktą teiginį. Apsakyme „Lotoso valgytojas“ autorius ieško atsakymo į amžiną klausimą: ar žmogaus pajėgus pakeisti savo gyvenimo aplinkybes, ar verta tai daryti? Juk, pasak rašytojo, daugelis žmonių keliauja per gyvenimą kaip tramvajai – tais pačiais bėgiais ten ir atgal, kol galiausiai, nebepajėgdami pajudėti, atsiduria metalo lauže.
Knygos „Santuoka iš išskaičiavimo“ to paties pavadinimo apsakyme rašytojas veikėjų lūpomis tvirtina, kad tokia santuoka tvirtesnė nei iš meilės – kai tikimasi mažiau, mažiau ir nusiviliama, nesitikint tobulybės, toleruojami vienas kito trūkumai. Aistra – puiku, sako rašytojas, bet ar tai tvirtas vedybų pagrindas? Vis dėlto klasikas palieka erdvės ir kitoms nuomonėms. Jaudinančiame apsakyme „Sanatorija“ meilė įveikia mirtiną ligą, o jos spinduliai sušildo net beviltiškus ligonius.
Rinkinio apsakymai kupini netikėtų, originalių įžvalgų į prieštaringą žmogaus vidinį pasaulį. Patrauklus autoriaus pasakojimas, kuriame apstu gyvenimo išminties ir kasdieninių rūpesčių, šokiruojančio atvirumo ir sąmoningų nutylėjimų, cinizmo ir atjautos.
Pasak paties W.S.Maughamo, „didžiosios tiesos pernelyg svarbios, kad būtų naujos“. Galbūt todėl rašytojas tebėra populiarus, jo kūriniai skaitomi daugybe kalbų ir šiandien.
