Su Y. N. Harari pokalbį derinome ilgai. Iš pradžių planas buvo susitikti Izraelyje. Vėliau jo atstovas parašė, kad galbūt galėtume susitikti su rašytoju Londone. O galiausiai visgi pokalbis vyko per elektroninius tinklus – tiesą sakant, tai visiškai nekeista turint galvoje esminę šio pokalbio temą – dirbtinį intelektą, skaitmeninius tinklus, vis labiau įsiveržiančius į mūsų gyvenimus. Nieko keisto ir dėl paties Y. N. Harario tvarkaraščio – jis yra vienas labiausiai pageidaujamų, vertinamų knygų autorių visame pasaulyje. Frankfurto knygų mugėje teko jį matyti kalbantį perpildytoms salėms ir nuolat dėmesio centre.
Milžiniško populiarumo sulaukusi Y. N. Harari knyga „Sapiens“ pavertė jį kone vizionieriumi, kalbančiu ne tik apie mūsų, žmonijos, praeitį, bet ir brėžiančiu gaires, kas galbūt mūsų laukia ateityje.
Jo naujausia knyga „Nexus“ (lietuvių kalba išleido leidykla „Kitos knygos“, vertė Elena Belskytė) skirta dirbtiniam intelektui ir autoriaus perspėjimams, kad su nevaldoma jo plėtra mes įžengiame į etapą, kuomet kompiuteriams žmonijos gali ir nebereikėti. Šiame pokalbyje nagrinėjome, kas keičiasi su dirbtinio intelekto plėtra, kaip jis gali būti išnaudojamas ne tik pažangai, bet ir kontrolės didinimui, kuo jis skiriasi nuo visų kitų technologijų. Žinoma, visų pirma galvojant apie žmogų. Apie tai, kodėl jis toks savidestruktyvus ir kodėl nesimoko iš praeities klaidų. Ir ar turime šioje Žemėje kokią nors prasmę?
– Jau knygoje „Homo Deus“ jūs perspėjote, kad naujosios technologijos gali iš mūsų atimti galią. Kas nutiko per tuos 8 metus po knygos pasirodymo? Kas privertė jus susirūpinti tuo taip, kad skyrėte naujosioms technologijoms visą naują knygą?
