„Tai paprasta ir gana kvaila knyga, – iš pradžių šypsodamasis kuklinosi J.Plaza. – Joje stengiausi paraginti žmones kovoti už savo svajones, su kuriomis gyvena nuo vaikystės, taip pat paskatinti žaidėjus ir trenerius, su kuriais dirbu, siekti savo tikslų. Knyga turėtų būti veidrodis skaitytojui – ji leis pasitikrinti, ar jis gyvena, taip, kaip norėjo, ar reikėtų ką nors keisti.“
Ispanas prisipažino, kad jam lengva kalbėti, nes jo svajonė tapti krepšinio treneriu išsipildė, tačiau jis pabrėžė, kad, siekdamas išlaikyti šeimą, jis dirbo įvairius darbus ir išgyveno įvairių sunkumų.
„Keturiolika metų dirbau įvairiuose kalėjimuose, darbavausi ir padangų parduotuvėje, tačiau visada žinojau, kad mano svajonė treniruoti krepšininkus išsipildys. Visi mes turime galimybių ir galime pasiekti to, ko norime – tik dažnai mums neužtenka ryžto. Nesvarbu, ar esame turtingi, ar vargšai, visi viduje turime savo pašaukimą ir galime rasti jėgų jo siekti, – tikino J.Plaza. – Man patinka, kai žmonės, su kuriais dirbu ir gyvenu, kovoja už savo norus ir tikslus.“
Pasiklausyti trenerio knygos pristatymo į „Litexpo“ atvyko ir „Žalgirio“ žaidėjai Paulius Jankūnas su sūnumi, Mindaugas Kuzminskas ir Tada Klimavičius. Jie ne tik išklausė J.Plazos minčių, bet ir įsigijo jo knygą.
 |
| Mindaugas Kuzminskas ir Paulius Jankūnas su sūnumi |
„Visiems žaidėjams bus privaloma perskaityti šią knygą – kitaip nepriimsiu žaisti į komandą, – šmaikštavo treneris, netrukus surimtėjęs ir patikinęs, kad vis dar negali patikėti, kad jo knyga išleista ir lietuvių kalba. – Tai neįtikėtina! Rašiau knygą keturiems ar penkiems žmonėms, su kuriais dirbau kalėjime, o dabar ji yra išversta į tris kalbas – aš dėl to labai džiaugiuosi. Lietuviai ir ispanai yra gana skirtingos tautos, bet žmonių jausmai, problemos, santykiai yra tokie patys ir Vilniuje, ir Kaune, ir Barselonoje.“
Knygos „Andželikos paklodės“ anotacijoje parašyta, kad ji skirta moterims ir parašyta moters balsu, tačiau krepšinio treneris užtikrino, kad moteriškų savybių turi tiek vyrai, tiek moterys, todėl visiems skaitytojams ji gali būti aktuali.
„Mano šeima labai gausi ir joje yra daug moterų. Esu dirbęs moterų kalėjime, kurio personalas buvo vien moterys – aš buvau vienintelis vyras. Taip pat treniravau merginų komandą. Ši patirtis man padėjo suprasti ir išklausyti skirtingus žmones. Žinoma, aš nesu moteris, bet stengiausi įsijausti į šį vaidmenį ir tikiuosi, kad man pavyko, – šypsojosi J.Plaza. – Mano žmona iš pradžių galvojo, kad esu beprotis, bet dabar, matydama, kaip noriai žmonės skaito šią knygą, ji labai džiaugiasi.“
 |
| Joano Plazos knygos „Andželikos paklodės“ pristatymas |
Grožinės literatūros rašymas krepšinio strategui yra atsipalaidavimo būdas, todėl jis mielai rašo naktimis, keliaudamas ar net pietaudamas – tada, kai gimsta minčių. Rašyti apie krepšinį J.Plaza prisipažino kol kas neplanuojantis.
„Manau, kad viskas, kas vyksta komandoje, turi ten ir likti – negalima to viešinti, – aiškino ispanas. – Tačiau gyvenimas Lietuvoje man yra įdomi patirtis ir manau, kad ji suteiks daug medžiagos mano kitai knygai.“
