Tapkite „15min knygų lentynos“ gerbėjais tinkle „Facebook“. Spauskite čia.
Günteris Grassas prieš Izraelį
Vokiečių rašytojas, Nobelio premijos laureatas Günteris Grassas šiais metais ne kartą kritikavo Izraelį. Iš pradžių 84 metų G.Grassas papiktino Izraelį eilėraščiu „Kas turi būti pasakyta“ (Was gesagt werden muss), kuriame kritikuoja Vakarų veidmainiškumą dėl Izraelio branduolinės programos ir pareiškia nerimaujantis, kad Izraelis „gali nušluoti Irano žmones“ dėl grėsmės, kurią žydų valstybė įžvelgia prieštaringai vertinamoje Teherano branduolinėje programoje. Vėliau jis vėl užsipuolė Izraelį ir sakė, jog ši valstybė yra „nekontroliuojama branduolinė galia“ ir „okupacinė jėga“.
Izraelis reagavo paskelbdamas šį rašytoją persona non grata. Vėliau G.Grassas teigė, kad jis kritikavo ne patį Izraelį, o šalies premjerą Benjaminą Netanyahu. Izraelio vidaus reikalų ministras pasiūlė G.Grassui pabandyti sėkmę Irane, sakydamas, kad ten jis turbūt rastų sau auditoriją.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Günteris Grassas |
Pulitzerio premija neįteikta jokiam grožinės literatūros kūriniui
Šiemet pirmą kartą per 35 metus nebuvo įteikta Pulitzerio premija už grožinės literatūros kūrinį. Nors į sąrašą pateko trys amerikiečių rašytojai, tačiau Pulitzerio premijos komitetas šiais metais nesugebėjo vieningai apsispręsti.
Į finalininkų sąrašą pateko JAV rašytojas Davidas Fosteris Wallace'as su kūriniu „The Pale King“. Romanas sudarytas iš užrašų, likusių po rašytojo mirties 2008 metais. Taip pat rašytojų Karen Russell romanas „Swamplandia!“ ir Deniso Johnsono „Train Dreams“. Tačiau 10 tūkst. dolerių prizas nebuvo paskirtas nė vienam iš šių rašytojų.
Sigas Gissleris, Pulitzerio premijos komiteto pirmininkas, teigė, jog pagrindinė priežastis, kodėl nebuvo įteikta premija už grožinės literatūros kūrinį, yra ta, jog nė vienas iš trijų kūrinių balsavimo metu negavo daugumos balsų. „Yra ir daugiau priežasčių, kodėl buvo primintas toks sprendimas, tačiau mes neketiname leistis į detalesnius aiškinimus.“
Toks komiteto sprendimas daugumos rašytojų buvo sutiktas kritiškai.
Williamo Faulknerio kūrybos teisių gynėjai prieš Woody Alleną
Spalio mėnesį Williamo Faulknerio kūrybos teisių gynėjai kreipėsi į teismą dėl „Sony Pictures Classics“ neva pažeistų rašytojo teisių. Kompanija kaltinama, kad Woody Alleno filme „Vidurnaktis Paryžiuje“ buvo panaudota garsioji W.Faulknerio frazė „Praeitis niekada nėra mirusi. Ji netgi nėra praeitis“ („The past is never dead. It’s not even past“). Kompanija šį kaltinimą pavadino nerimtu ir išreiškė įsitikinimą, kad bylą laimės. Prieš dvi savaites ji kreipėsi į teismą, prašydama, kad byla būtų nutraukta.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Woody Allenas filmuoja |
Salmanas Rushdie prieš Mo Yaną
Šiais metais Salmanas Rushdie po 15 metų žodžių kovos galiausiai susitaikė su rašytoju Johnu le Carre, tačiau neilgai trukus ir vėl įsivėlė į konfliktą.
Praėjusių metų Nobelio literatūros premijos laureatas kinų rašytojas Mo Yanas S.Rushdie pyktį sukėlė, kai ėmė teisinti cenzūrą ir sakyti, jog ji yra būtina kaip saugumo patikrinimai oro uostuose. Jis taip pat užsiminė, kad neprisidės prie raginimų paleisti kalinamą 2010 metų Nobelio taikos premijos laureatą, jo tėvynainį ir taip pat rašytoją Liu Xiaobo.
S.Rushdie negailėjo karčių žodžių M.Yanui „Facebook“ tinkle, lygindamas jį su sovietinių laikų rusų rašytoju Michailu Šolochovu, vadindamas jį „režimo atpirkimo ožiu“. Kuomet atsirado ginančiųjų kinų rašytoją, diskusijos persikėlė į „The Guardian“ laikraštį.
