Pagrindinio vaidmens atlikėja ir antroji režisierė Janina Lapinskaitė prisipažino kartu su savo heroje Monika su baime laukianti žiūrovų reakcijos ir filmo sutikimo.
„Manęs neapleidžia toks keistas jausmas – atrodo, lyg tai, kas įvyko Monikos gyvenime, patirta ir mano. Šiandien pajutau, kad Monika manęs klausia: „Ar bijai šio vakaro? Sakau: „Bijau. O tu?“ Ji atsako: „Ir aš“. Tada pasiūliau: „Tai einam kartu“. Ir ji sutiko. Bandysim kartu atlaikyti premjerą... – šypsojosi J.Lapinskaitė. – Monika yra mano draugė, kuri visada šalia manęs. Aš puikiai įsivaizduoju, ką ji veikė vėliau, pasibaigus kai kurioms filmo scenoms, nes man atrodo, kad tai buvau aš.“
Monikos įtaką savo gyvenimui jaučia ir filmo režisierius A.Puipa, vis dar stebintis, kaip jo žmonos ramybėje nepalieka jai artimas vaidmuo.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Algimantas Puipa |
„Kai Lapinskaitė nusifilmavo šiame filme, supratau, kad labai mažai žinau apie aktorių ir jo vidinį pasaulį. Janina nėra profesionali aktorė, gal todėl ji emociškai labai ilgai „neišeina“ iš personažo, – svarstė menininkas. – Kai dokumentinio kino kūrėjas, turintis aktoriaus sugebėjimų, kuria vaidmenį – jis siekia kuo tikresnių dalykų, bando išgryninti balso ir situacijos natūralumą. Lapinskaitei patirties neturėjimas šiuo atveju buvo naudingas.“
Po specialios kino peržiūros žiniasklaidai ir kritikams, režisierius sulaukė replikų, esą tai – geriausias jo filmas.
„Ir taip nutinka kiekvieną kartą po premjeros. Po „Nuodėmės užkalbėjimo“ iš kelių žmonių irgi girdėjau tą patį, nežinau, gal tai žmonės, linkintys man blogo... Yra filmų, kurių aš nenoriu prisiminti, bet yra filmų, dėl kurių man negėda, – bandydamas įvertinti šią kino juostą savo kitų darbų kontekste kalbėjo A.Puipa. – Šiame filme beveik visa komanda buvo nauja, nes norėjau išvengti bet kokio kartojimosi. Kurdamas jį, aš buvau labai laisvas. Kartu su Lapinskaite pajutome dialogų rašymo džiaugsmą – Jurgos Ivanauskaitės dialogai buvo skirti skaitymui, todėl prie jų teko padirbėti. Bet kai tavo užrašyti dialogai aktorių lūpose nuskamba šmaikščiai ir nedirbtinai, aplanko geras jausmas.“
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Algimantas Puipa ir Vytautas Balsys |
Tris jaunas prostitutes, apsigyvenančias Monikos namuose, įtikinamai suvaidino aktorės Miglė Polikevičiūtė, Giedrė Giedraitytė ir Elzė Gudavičiūtė.
„Atėjusi pirmą dieną Elzė pareiškė: „Peržiūrėjau visus lietuviškus filmus ir supratau, kaip nereikia vaidinti.“ Iš karto supratau, kad lengva nebus, bet su visomis aktorėmis pamažu atradome pasitikėjimą ir, išsprendę problemas, pasiekėme laimingą pabaigą, – pasakojo A.Puipa, prisipažinęs, kad rinkdamas filmui medžiagą neišdrįso susitikti su tikromis prostitutėmis. – Nelabai žinojau, ką su jomis reikėtų kalbėti. Bendravau tik su Lapinskaitės dokumentinio filmo heroje Rūta, kuri išgarsėjo erotiniais masažais su laiminga pabaiga. Ji pasirodo ir filme – į filmavimą atėjo pasiruošusi juodai erotikai, bet aš neišdrįsau...“
Pabrėždamas, kad šiame filme dominuoja moterys, svarbiausią vyro vaidmenį atlikęs aktorius Vytautas Balsys po peržiūros apgailestavo, kad filme neliko daugelio jo ir J.Lapinskaitės herojės meilės scenų, kurios kainavo daug vargo.
„Mes su Vytu per peržiūrą sėdėjome šalia. Jis kumštelėjo mane ir paklausė: „Ir viskas? Tu tiek parodei?“ Aš kandžiojau sau nagus, kad negalėjau įdėti vienos labai atviros erotinės scenos, bet viską sugadino nauja Vytauto šukuosena, su kuria jis pasirodė filmavimo dieną. Ji visiškai neatitiko to personažo, kurį mes pasirinkome“, – meilės scenų iškirpimą aiškino režisierius.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Algimantas Puipa ir Vytautas Balsys |
Visgi vyriškajai lyčiai filme atstovavęs aktorius prisipažino jautęs žiūrėjimo malonumą ir nesigailintis dalyvavęs „šiame kino nuotykyje“.
„Didžiulis krūvis ir pagarba šiame filme skirta moterims. Jurgos Ivanauskaitės knygoje vyro vaidmens beveik ir nebuvo, bet dėkoju už tą, mano amžiaus vyrams pažįstamą frazę, „aš turiu kitą moterį ir ji laukiasi mano kūdikio“, – dėkojo V.Balsys. – Filme yra vadinamojo puipizmo – humoro, sarkazmo, ironijos. Linkiu publikai malonaus žiūrėjimo.“
