Muzikas pripažino šiandien sulaukiantis itin daug skambučių:
„Eina skambutis po skambučio, o dabar vėl skambina ant mūsų ausies.“
Pasiteiravus, kaip jis švęs šiandien savo gimtadienį, J.Domarkas atsakė:
„Esu Žemaitijoje – tai Palangoje, tai dar kur nors. Čia gyvena daug mano giminaičių, tarkime, mano brolis Stasys gyvena Plungėje. Tad tikrai yra ką aplankyti. Javų nepjausiu, žirnių nekulsiu, jokio griovio aplink savo valstybę nekasiu.“
Pasak jo, „gimtadienis gimtadieniui nelygus“:
„Kai šventi 25-etį arba 30-etį yra viena, kai šventi 85-etį visai kita. Tai labai platus ir labai individualus klausimas. Todėl kažko teisingo arba protingo apie tai pasakyti negaliu.“
Į „dirigentų tėvo“ titulą J.Domarkas reagavo kukliai: „Ne aš jį sugalvojau, o tai, kad kažkas mane taip pavadino, nieko nereiškia. Kažkam tėvas, o kažkam ne tėvas. Kažkam priešas. Kažkam nepakenčiamas. Kaip pasižiūrėsi.“
Per savo gyvenimą kompozitorius sukūrė įspūdingą muzikinę karjerą. Daugiau nei 50 metų (nuo 1964-ųjų iki 2015-ųjų) jis buvo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) meno vadovas ir vyr. dirigentas. Ilgą laiką dirbo pedagoginį darbą, buvo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos katedros vedėjas, profesorius.
Interviu 15min muzikas negalėjo išskirti jam svarbiausių kompozitorių. Kaip teigė jis, „tai nėra tiesiog klausimas, norint į jį atsakyti reikalinga disertacija“.
„Esu dirigavęs šimtus kompozitorių, stačiau jų kūrinius, veikalus. Tai ką aš dabar išsirinksiu tarp Piotro Čaikovskio ir Johanneso Brahmso?“ – klausė jis.
Biografija
Daugiau apie žymaus muziko biografiją rašoma Lietuvos muzikų sąjungos puslapyje:
J.Domarkas gimė 1936 m. liepos 28 d. Varkaliuose, Plungės rajone. 1955 m. studijavo tuometinėje Lietuvos konservatorijoje J.Jasenkos klarneto klasėje. 1965 baigė Sankt Peterburgo konservatoriją (I.Musino dirigavimo klasę). 1963 m. Maskvoje stažavo pas prancūzų dirigentą I.Markevitchių.
1957 m. tapo Vilniaus pučiamųjų instrumentų orkestro (vėliau „Trimitas”) dirigentu. Nuo 1964 dirbo LNSO meno vadovu ir vyr. dirigentu. Nuo 1968 dėsto LMTA. 1972 m. studentų simfoninio orkestro vadovas, nuo 1995 – dirigavimo katedros vedėjas. 1988–1991 ir 1995 dirigavo Baltijos akademijos (Vilniaus, Rygos Talino ir Sankt Peterburgo) jaunimo simfoniniam orkestrui.
Nuo 1975 rengia Lietuvos jaunųjų atlikėjų koncertus su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, išaugusius į festivalį „Atžalynas”. Yra šio festivalio steigėjas ir meno vadovas.
J.Domarkas išugdė puikią garso kokybę ir savitą interpretacijos braižą turintį Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, pajėgų interpretuoti visų stilių sudėtingiausią simfoninę muziką. Orkestras pasižymi savitu atlikimo braižu, muzikinio mąstymo kultūra ir brandumu, polinkiu į monumentalumą, stiliaus pojūčiu. Repertuarą sudaro klasikinės, romantinės bei šiuolaikinės muzikos kūriniai. Su šiuo orkestru dirigentas dalyvavo „Maskvos žvaigždžių“, „Rusų žiemos“, „Varšuvos rudens“, „Prahos pavasario“, Sankt Peterburgo šiuolaikinės muzikos, Šlezvigo-Holšteino festivaliuose. Gastroliavo Vokietijoje, Ispanijoje, D.Britanijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ir kt. šalyse. Grojo Vienos Musikverein, Londono „Barbican Center”, Maskvos Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje.
J. Domarkas dirigavo Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Čekijos, Vokietijos, Estijos, Venesuelos, Turkijos, Suomijos ir kt. šalių orkestrams. 1991 ir 1995 buvo IV ir V tarptautinių Fitelbergo dirigentų konkursų Katovicuose (Lenkija), 1993 ir 1996 I ir II tarptautinių Prokofjevo dirigentų konkursų Sankt Peterburge (Rusija) žiuri narys. 1999 tarptautinio M.K.Čiurlionio konkurso tarybos narys.
J.Domarkas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pastatė ir dirigavo G.Bizet operą „Carmen” (1985) ir du vienaveiksmius baletus – M.Ravelio „Daphnis ir Chloe”, bei G.Bizet – R.Ščedrino „Karmen – siuita” (1997). Klaipėdos muzikiniame teatre pastatė ir dirigavo I.Stravinskio operą „Karalius Edipas” (1997) ir G.Bizet operą „Carmen” (1998).
Koncertavo su žymiais pasaulio ir Lietuvos solistais: dainininkais – J.Obrazcova, S.Larinu, V.Urmana, G.Apanavičiūte, I.Milkevičiūte, V.Noreika, V.Prudnikovu; pianistais – E.Gilelsu, D.Baškirovu, J.Ogdonu, J.Frantzu, P.Geniušu; smuikininkais – L.Koganu, V.Spivakovu, G.Kremeriu, J.Rachlinu, R.Katiliumi, V.Čepinskiu; violončelininkais – M.Rostropovičiumi, D.Geringu, N.Gutman, I.Monigeti, A.Rudinu; altininku – J.Bashmetu ir kitais.
Pirmajam atlikimui parengė ir dirigavo virš 100 lietuvių kompozitorių kūrinių (daugelį ir įrašė).
Už nuopelnus šalies muzikinei kultūrai prof. Juozui Domarkui suteikti įvairūs valstybiniai apdovanojimai:
Lietuvos valstybinė premija (1974), LR vyriausybės meno premija (1998), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV (1994) ir I (1998) laipsnio ordinai, LR nacionalinė meno ir kultūros premija (2000). 2006 už nuopelnus plėtojant Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą prof. J. Domarkas buvo apdovanotas Lenkijos Respublikos Kavalieriaus kryžiaus ordinu.
