Muzikantai galėjo pasirinkti bet kurią muzikos įrašų studiją visame pasaulyje tam, kad įrašytų gerbėjų nekantriai lauktą albumą, bet įrašus atliko... grupės lyderio garaže. Savo pasirinkimą D.Grohlas argumentavo taip: „Mes įrašėme albumą ten, kur niekas nieko ir niekada nebuvo įrašęs. Tai buvo daugiau negu įrašinėjimas.“
Albumas persiklauso „labai greitai“, nors, iš kitos pusės žvelgiant, tai rodo jo gebėjimą įtraukti klausytoją į savo skambesį. Pagaulios ir kartu sunkios natos leidžia manyti, kad tai – vieni iš pačių geriausių momentų skambant roko muzikai!
Nepaisant to, kad „Foo Fighters“ neretai linksniuojami kaip populiariojo, mainstreaminio roko atstovai, anaiptol nebūtų nemalonu išgirsti „Wasting Light“ dainas, grojamas radijo bangomis. Tiesą sakant, jei radijas grotų būtent vien tik tokią muziką, mes visi neabejotinai įsirengtume imtuvus kiekviename kambaryje ar mašinoje!
Albumo pavadinimas – žodžiai iš ten esančios dainos „Miss The Misery“. Per pirmąją savaitę pardavimai pasiekė 235 tūkst. egzempliorių ir toliau nepaliaujamai augo, jis pasisekimo sulaukė ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir už jos ribų, o kritikai negailėjo pagyrų dainoms, kartais net vadindami albumą geriausia visų laikų „Foo Fighters“ dainų kolekcija.
„Foo Fighters“ – „Wasting Light“ galite įsigyti „Rūdninkų knygyne“
