2016 11 01

Albumo recenzija. „Sheep Got Waxed“ „PUSHY“: reveransas besitęsiantiems vaškuotos avelės eksperimentams

Prieš trejus metus „Sostinės dienų“ metu, slampinėjant Gedimino prospektu, manasis radaras netikėtai užfiksavo itin įdomus garsus, sklindančius iš tos pusės, kur turėtų būti Nacionalinis dramos teatras.
Albumo viršelis
Albumo viršelis

Nebuvo tai saldžios melodijos su barchatinio vokalo savininke priešaky, nebuvo tai ir eilinis rokas ar džiazas, tai buvo kažkas lig tol nepažinto. Taigi kojos intuityviai pasuko link garsų šaltinio. Prasiskynus kelią pro susispietusius žmones išvydau nei savęs, nei instrumentų negailinčią trijulę, o jų atliekama žanrų apibrėžimams nepavaldi muzika netruko pakerėti. Tokia, tad buvo pirmoji ir itin maloni pažintis su avele.

Laikrodžio rodyklėms be paliovos sukant ratus trio nenusprendė pasitraukti (ne)užtarnauto poilsio. Greičiau atvirkščiai – grupė nekiek nemažina ekspansijos mastų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Puikus to įrodymas -rankose jau spurdantis antrasis (skaičiuojant kartu su garso takeliu spektakliui „Kovos klubas“ būtų trečiasis) „Sheep Got Waxed“ kūdikėlis vardu „PUSHY“. Su naujuoju albumu susipažinti jau turėjo progą Londono melomanai, o savo eilės nekantriai laukia Lietuvos publika bei Rygoje tūnantys fanai.

Anetos Bublytės nuotr./„Sheep Got Waxed“
Anetos Bublytės nuotr./„Sheep Got Waxed“

Atsargiai išpakuojam naująjį CD, dedam į grotuvą ir spaudžiam play. Ir kas čia dabar? „Woolles“ – pirmasis albumo kūrinys pasitinka mus noise rocką primenančiais gitaros garsais, kurie prabėgus keliasdešimt sekundžių prisijungus gausiai elektroniniais efektais apsišarvavusiems saksofonui bei perkusijai, išvirsta į vos ne šokių aikštelės hitą. Po kelių akimirkų jau pagaunu save nevalingai linksint galvą į taktą, o rankas ir kojas mušant ritmą. Še tau, kad nori, esu sėkmingai užverbuojamas jau paties pirmojo kūrinio.

Toliau vyksmas persikelia į skirtingas erdves. Skambant kūriniui „Visitor“ po truputėli įsitaisai jaukaus, romantiškomis nuotaikomis dvelkiančio restorano kėdėje, tačiau staiga pasigirdus punkrock tradicijomis alsuojančiam „Unprotected“ esi bloškiamas į siautulingo vakarėlio sūkurį. Ir tai nutinka ne kartą. Pavyzdžiui, po savo atmosfera ir giliu užburiančio „Forro“ staiga pradedi trypti pagal „Handwriting“ ritmus, o visas klajones užbaigi apsiklojęs švelniu it ėriuko vilna – „Poper Taylor“. Šie trys paskutiniai kūriniai sukuria netgi savotiško triptiko iliuziją.

Klausant naujojo trijulės vaisiaus susidaro įspūdis, jog „PUSHY“ sukomponuotas būtent taip, kad potvynį keistų atoslūgis.

Klausant naujojo trijulės vaisiaus susidaro įspūdis, jog „PUSHY“ sukomponuotas būtent taip, kad potvynį keistų atoslūgis. Galbūt tai sąmoningas pačių muzikantų sprendimas? Ach, bala nematė, svarbiausia tai, kad ne tik pati albumo struktūra, bet ir avies vaškuotojų – Simono, Ado ir Pauliaus – kūrybinė išmonė tikrai neleis nusnūsti iš nuobodulio. Kai ims atrodyti, kad jus apjunka lėta dostojevskiška tėkmė, „Sheep Got Waxed“ pliūptels charmsišku arbsurdu.

Prisimenant ankstesnįjį grupės albumą, tokiu pat pavadinimu kaip ir pats kolektyvas, nekvestionuotiną tąsą žyminčios tiesės nubrėžti negalėtume. Pušyje (turiu omeny sulietuvintą „PUSHY“ tarimą su galūne je. Visai nieko žodžiu žaismas, ar ne taip?), skirtingai nuo pirmtako, kertine dedamąja tampa elektroninei muzikai būdingi eksperimentai, o ne džiazas. Apie tokias stilistines slinktis prieš pasirodant albumui porino ir patys grupės nariai.

Taipogi, cholerikams būdingu emociniu nestabilumu pasižymėjusi avelė ėmė elgtis kiek santūriau, tačiau tikrai ne tiek, kad jai priliptų flegmatikės ar melancholikės etiketė. Džiugu, jog naujos formos turinio nesugadino, o šypgotveksiškas braižas vis dar atpažįstamas ir nė kiek nemažiau įdomus bei įtraukiantis.

Tačiau net ir geriausi dalykai turi trūkumų. Galbūt tai bus nulemta subjektyvių priežasčių – mano asmeninio polinkio į ilgas kompozicijas bei prasikalančių hedonistinių pradų, siekiančių maksimalizuoti patiriamą malonumą, tačiau 33 minutes besitęsianti kelionė po „PUSHY“ šalį, ryškiai per trumpa. Albumas prašyte prašosi būti ilgesnis, juolab, kad daugelis kompozicijų, net ir mano profano ausimis, atrodo tikrai pasiduodančios ilgesnei perspektyvai.

Galutinis verdiktas – keturi smuiko raktai iš penkių ir kepurės nukėlimas prieš „Sheep Got Waxed“. Esu įsitikinęs, kad ne tik aš, bet daugelis kitų, neabejingų muzikai žmonių, draugų ar kolegų rate pasisukus kalbai apie Lietuvos muzikos sceną, galės drąsiai lyg kozirį ant stalo švystelėti „Sheep Got Waxed“ kortą. O dabar lekiu toliau klausyti „PUSHY“ bei laukti artimiausio koncerto. Ciao amigos!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų