1986 m. susibūręs ansamblis aktyvią koncertinę veiklą pradėjo po metų, atidarius Taikomosios dailės muziejų Vilniuje. Čia ansamblio rengiami koncertai tapo tradiciniais, o jo pavadinimas buvo susietas su muziejaus patalpomis, kuriose XVI–XVII a. buvo laikomi ginklai.
Ansamblis atlieka įvairius kamerinės muzikos kūrinius nuo ankstyvojo baroko iki šiuolaikinių kompozicijų. Repertuaras, kurio pagrindą iš pradžių sudarė XVII–XVIII a. muzika, ilgainiui plėtėsi, įtraukiant įvairių epochų kūrinius. 1998 m. „Vilniaus arsenalas“ įrašė pirmą CD „Muzika Lietuvos dailės muziejaus galerijose“. Pastaruoju metu ansamblis vis dažniau pasirodo šiuolaikiniame amplua, didesnį dėmesį skirdamas XX–XXI a. autoriams.
„Vilniaus arsenalui“ ypač reikšminga šiuolaikinė lietuvių muzika, jo iniciatyva gimsta nauji kūriniai. 2001 m. ansamblio pradėtas kūrybinis bendradarbiavimas su iškiliausiais nūdienos Lietuvos kompozitoriais O. Balakausku, F. Bajoru, A. Martinaičiu, T. Makačinu, V. Bartuliu, J. Juozapaičiu, M. Urbaičiu, Z. Bružaite, L. Narvilaite ir kt. tęsiasi iki šiol. Nuo to laiko ansamblis inicijavo ir atliko daugiau kaip 40 lietuvių kompozitorių premjerų.
2006 m. „Vilniaus arsenalas“ pradėjo įrašinėti kompaktinių plokštelių ciklą „Erdvės ir laiko atspindžiai“, skirtą šiuolaikinei lietuvių kompozitorių kūrybai. 2006–2007 m. išleistos trys kompaktinės plokštelės su ansamblio inicijuotais šiuolaikinių lietuvių autorių vokaliniais ciklais ir instrumentine muzika, sukurta 2001–2007 m. Pradėta įrašinėti ketvirtoji kompaktinė plokštelė.
Kolektyvas yra daugelio tęstinių projektų, klasikinės ir šiuolaikinės muzikos festivalių dalyvis. Tai – Pažaislio (1999, 2000, 2001, 2003, 2005, 2006, 2008, 2009), Medvėgalio (2008), T. Manno (2007); Kražių (2010) fstivaliai, gausybė šiuolaikinės muzikos renginių: festivaliai „Muzikos ruduo“ (2002, 2005), „Marių klavyrai“ (2006), „Permainų muzika“ (2009), „Iš arti“ (2003, 2006, 2009), Rheinsbergo naujosios muzikos festivalis (2007, „Rheinsberger Pfingstwerkstatt Neue Musik“, Vokietija). Ansamblis aktyviai koncertuoja ir yra surengęs per 1000 koncertų įvairiuose Lietuvos miestuose, Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Dalyvavo Lietuvos nacionalinės televizijos ir radijo laidų įrašuose. Nuo 1998 m. „Vilniaus arsenalas“ įgyvendino nemažai kultūrinių projektų, skirtų muzikos ir kitų menų sąveikoms.
Ansamblio „Vilniaus arsenalas“ atlikėjai:
Laima Šulskutė (fleita)
Viena kamerinio ansamblio „Vilniaus arsenalas“ įkūrėjų ir ansamblyje groja nuo pat įkūrimo. Baigė Maskvos valstybinę P. Čaikovskio konservatoriją. Po studijų pradėjo aktyvią koncertinę veiklą, paruošė daug koncertinių programų: solo rečitalių, klasikinės ir šiuolaikinės muzikos su įvairiais kameriniais ansambliais ir kt. Kaip solistė koncertavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos ir Šv. Kristoforo kameriniais orkestrais; grojo su Čiurlionio styginių kvartetu, Vilniaus naujosios muzikos ansambliu, pianistais A. Paley, A. Staškumi, S. Okruško, A. Vasiliausku ir kt. Su kamerinės muzikos koncertais lankėsi Prancūzijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Estijoje, Latvijoje ir kt. Dalyvavo šiuolaikinės muzikos festivaliuose Lietuvoje, Anglijoje, Belgijoje, Čekijoje, Ukrainoje.
L. Šulskutė aktyviai propaguoja šiuolaikinę lietuvių kompozitorių muziką, yra daugelio kūrinių pirmoji atlikėja. Dėsto Vilniaus konservatorijoje, parengė nemažai fleitininkų, kurie groja įvairiuose orkestruose ir dirba pedagoginį darbą.
Rolandas Romoslauskas (altas)
Vienas kamerinio ansamblio „Vilniaus arsenalas“ įkūrėjų ir vadovas, vadovauja viešajai įstaigai studijai „Vilniaus arsenalas“. Baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, studijavo Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje. Aktyviai koncertuoti pradėjo iškart po studijų, parengė nemažai solo programų. Kaip solistas koncertavo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Šv. Kristoforo kameriniu orkestrais, dalyvavo tarptautiniuose kameriniuose festivaliuose Liuksemburge, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, surengė solinių koncertų Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose, tame tarpe su pianistu Alexandru Paley (JAV). 2006 m. su Pasaulio filharmonijos orkestru koncertavo Paryžiuje ir Reimse, 2007 m. – kamerinės muzikos festivalyje Ričmonde (JAV).
R. Romoslauskas jau daug metų groja Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, yra šio kolektyvo altų grupės koncertmeisteris. Solinės muzikos repertuarą sudaro įvairi muzika nuo senų epochų autorių iki XX a. kompozitorių kūrinių. Atlikėjas ypatingą dėmesį skiria šiuolaikinei lietuvių muzikai. 2001, 2002, 2005, 2007, 2009 m. paruošė naujas solines programas (jose skambėjo ir lietuviškos premjeros, inicijuota 10 naujų kūrinių altui ir fortepijonui).
Sergejus Okruško (fortepijonas, klavesinas)
Nuo 2000 m. yra kamerinio ansamblio „Vilniaus arsenalas“ narys. Baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, studijavo Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje. Yra M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatas. Aktyviai koncertuoja kaip solistas ir kamerinių ansamblių narys. Pianistas atlieka įvairių epochų kompozitorių kūrinius, ypatingą dėmesį skiria šiuolaikinei muzikai, kurią skambina ir klavesinu. Pianistas bendradarbiauja su solistais bei instrumentininkais – tai dainininkai R. Maciūtė ir A. Mizrahi (JAV), klarnetininkas A. Budrys, perkusininkas P. Giunteris, marimbininkė L. Maxey (JAV), violončelininkas M. Drobinskiu (Prancūzija). S. Okruško muzikavo su kameriniu ansambliu „Sostinės trio“, Čiurlionio kvartetu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos ir Šv. Kristoforo kameriniais orkestrais; dalyvavo įvairiuose šiuolaikinės ir naujosios muzikos festivaliuose.
S. Okruško koncertinę veiklą derina su pedagoginiu darbu. Jis yra Lietuvos muzikos ir teatro Akademijos fortepijono katedros profesorius.
Solistai:
Joana Gedmintaitė (sopranas) – tai viena ryškiausių Lietuvos operos solisčių, jaunosios kartos atstovė. J. Gedmintaitė dainuoja Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur 2002 m. debiutavo Donos Anos vaidmeniu (W. A. Mozarto „Don Žuanas“). Vokalo studijas solistė baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. I. Milkevičiūtės klasėje). Dar studijų J. Gedmintaitė metais pelnė trečias premijas V. Jonuškaitės–Zaunienės (2001, 2002) ir „Operetė, mano meilė“ (2002) konkursuose. Jai buvo paskirta Geriausio interpretatoriaus nominacija Tarptautiniame vokalistų seminare Beskove (2002, Vokietija), tais pačiais metais solistė išrinkta „Metų operos viltimi“, po poros metų – „Metų operos soliste“ (2004). J. Gedmintaitei buvo suteikta garbė atstovauti Lietuvos kultūrai parodoje „Expo 2005“ Japonijoje. Solistė yra parengusi daugiau kaip 10 operos vaidmenų LNOBT, Kauno muzikiniame teatre, Vilniaus kongresų rūmuose su „bohemiečiais“. Dainininkė dirba su iškiliausiais nūdienos operos režisieriais. Koncertavo Šveicarijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Italijoje, prestižiniame Spoleto festivalyje (JAV).
Šiuo metu Lietuvoje gyvenantis Steinas Skjervoldas (baritonas) dainavimo meną studijavo E. Griego akademijoje Bergene (Norvegija), vėliau – Aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje Hamburge (Vokietija), magistro studijas tęsė Norvegijos muzikos akademijoje. Jo dėstytojais buvo žymūs pedagogai Barbro Marklundas ir Håkanas Hagegårdas. Dainininkas dalyvavo daugybėje meistriškumo kursų, kuriuos vedė Orenas Brownas, Suzanna Eken, Paulas Kiesgenas, Ingrid Bjoner bei kiti.
S. Skjervoldo repertuarą sudaro įvairi muzika nuo bažnytinių kūrinių, operų arijų iki romansų ir šiuolaikinės muzikos. Per pastaruosius kelis metus dainininkas surengė nemažai rečitalių ir Norvegijoje, ir kitose šalyse. S. Skjervoldas parengė ir atliko svarbių vaidmenų daugelyje Norvegijos operos teatrų, koncertavo su chorais ir orkestrais.
KONCERTO PROGRAMA:
Jean–Philippe Rameau (1683–1764)
Koncertas Nr. 5 d–moll fleitai, altui ir klavesinui
1. La Forqueray (Fugue) 2. La Cupis (Rondement) 3. La Marais (Rondement)
Wolfgang Amadeus Mozart (1756–1791)
Fragmentai iš operos „Don Žuanas“
Uvertiūra
Don Žuano arija „Finch’han dal vino“
Donos Elvyros arija „Mi tradi quell’alma ingrata“
Don Žuano kanconetė „Deh, vieni alla finestra“
Cerlinos ir Don Žuano duetas „La ci darem la mano“
Fragmentai iš operos „Figaro vedybos“
Uvertiūra
Siuzanos ir Figaro duetas „Cinque... dieci... venti...“
Kerubino arijetė „Non so più cosa son“
Figaro arija „Non più andrai, farfallone amoroso“
Siuzanos ir Figaro duetas „Se a caso madama“
Gioachino Rossini (1792–1868)
Fragmentai iš operos „Sevilijos kirpėjas“
Uvertiūra
Figaro kavatina „Largo al factotum“
Rozinos kavatina „Una voce poco fa“
Rozinos ir Figaro duetas „Dunque io son...“
Koncerto pradžia 16 val. Bilietai parduodami bilietai.lt kasose ir 1 val. prieš koncertą Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A, Vilniuje.
