– Kaip, jūsų, Andriau, nuomone per šį dešimtmetį pasikeitė Lietuvos bardų kultūra?
– A.Kaniava: Visi nustojo dainuoti pagal pripažintų poetų tekstus, ir vis daugiau atsiranda žmonių, kaip štai Ainis Storpirštis, kurie išdrįsta į viešumą išnešti savo tekstus, savo pasaulėžiūrą. Tai – esminis pasikeitimas.
– Dauguma Lietuvos muzikantų šiandien kuria anglų kalba. Galbūt rašyti nebanalius lietuviškus tekstus yra sunkesnis uždavinys? Kaip jums, Aini, sekasi kurti lietuviškai?
– A.Storpirštis: Aš nemanau, kad tai sunku. Tai – įdomu! Per kalbą mes pažįstame pasaulį. Manau, kad kalbėdamas ir kurdamas lietuviškai, tobulini ne tik kalbos įgūdžius, bet ir pajautą pasauliui, jį giliau supranti.
Net nebūtina visko nešti į sceną. Galima tiesiog rašyti namie dienoraštį ir ieškoti būdų, kaip išreikšti savo mintis ir jausmus. Tai, manau, labai sveika praktika.
– Tačiau ar nėra sunku išvažiuoti iš Lietuvos ribų į kitakalbę šalį su lietuvišku tekstu?
– A.Storpirštis: Tikrai nesumeluosiu sakydamas, jog sklinda toks gandas, kad mūsų angliška kūryba užsienio šalyse (ypač kokioje Didžiojoje Britanijoje, kur tai yra gimtoji kalba) yra nesuprantama. Jie sako: nei jūs šnekate gerai, nei jūs savo mintis reiškiate įdomia anglų kalba, tad kodėl nerašote savo gimtąja?
kalbėdamas ir kurdamas lietuviškai, tobulini ne tik kalbos įgūdžius, bet ir pajautą pasauliui, jį giliau supranti
Yra nemažai žmonių užsienyje, kurie laukia: jūs tik pasiūlykite mums grupių, kurios dainuoja lietuviškai, ir mes jas kviesimės groti. Manęs klausia: kodėl pas jus visi dainuoja džiazą ir angliškai? (juokiasi)
Aš nemanau, kad kalba yra problema. Mes nesame Lietuvoje, mes esame iš Lietuvos.
Esame ES, sienos atviros, esame įdomūs daugybei šalių, tad kam mes stengiamės pataikauti? Juk autentiška kultūra ne tik muzikoje ar literatūroje yra vertybė. Barjeras, pirmiausia, yra mumyse.
– Kas pirmiau jums gimsta – tekstas, muzika ar dainos idėja?
– A.Storpirštis: Dainos idėja. Tada muzika ir galiausiai žodžiai, nes prie jų tenka ilgiausiai sėdėti. Jie dažniausiai keičiasi. Kai muzika ir dainos struktūra jau „stovi“ savo vietoje, tada (bent aš) savo žodžius perrašinėju dar pusę metų.
