KPM 2017 meno vadovas ir idėjos autorius, pianistas Gintaras Januševičius interviu apžvelgė festivalį.
– Jau pirmaisiais metais radote kelią į klausytojų širdis. Beveik visi jūsų koncertai vyko pilnose koncertų salėse, o teatrališkojo „Mažojo princo“ Atgimimo aikštėje klausėsi tūkstantinė minia. Kokia tokios sėkmės priežastis?
– Pirmiausia – nuostabi ir nekasdieniška festivalio idėja bei žmonės, kurie ją įgyvendino. Festivalio publikai pažadėjome kruopščiai atrinktas programas, pilnas spalvų ir gerų nuotaikų, be jokių klišių ir senamadiškumų. Festivalio pianistai mėgavosi kiekviena minute, praleista scenoje, ir publika tai be abejonės pajuto.
Kita priežastis – nuostabus partnerių darbas. Jūros šventė, Palangos kurhauzas, Plungės Žemaičių dailės muziejus bei Platelių meno mokykla padarė nuostabią reklamą bei suteikė palankias sąlygas publikai apsilankyti mūsų renginiuose.
– KPM 2017 organizavo Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija, prie jos prisijungė Jūsų asmeniškai sudaryta komanda iš Vokietijos. Ar sklandžiai vyko darbas?
– KPM 2017 – didžiausia vasaros fortepijono akademija Baltijos valstybėse. Suorganizuoti ją tokiu aukštu lygmeniu reikia daug žmonių, žinių, atsidavimo ir kruopštumo. Devynis mėnesius dirbome kasdien, kad viskas įvyktų, ir rezultatai pateisina mūsų lūkesčius.
Mūsų vyriausioji prodiuserė, mano nuostabi žmona Brigita Januševičienė – vienas profesionaliausių mano gyvenime sutiktų žmonių. Pro jos akis neprasprūsta jokia detalė, o jos atsidavimas darbui ir mokėjimas greitai priimti geriausius sprendimus ne kartą padėjo sudėtingose situacijose. Ji koordinavo visą veiklą už scenos, apmokė kitus komandos narius ir būtent jos dėka viskas įvyko taip puikiai. Ji ir komanda keldavosi anksti ryte, o darbus baigdavo gerokai po vidurnakčio.
Džiaugėmės E. Balsio menų gimnazijos kolektyvo atsidavimu projektui. Jautėmės taip, lyg visa gimnazija linkėtų mums kuo didesnės sėkmės. Mus lankė ir savo pagalbą siūlė net tie darbuotojai, kurie oficialiai buvo išėję atostogų. Ar tai būtų budėtojos, ar valytojos, ar buhalterės, ar mokytojos, ar raštinės darbuotojai – visi šiame projekte paliko dalelę savęs.
– KPM 2017 pianistams buvo skaitomos paskaitos, retai arba niekad nesutinkamos pasaulio muzikos universitetuose. Kokį poveikį turėjo jos?
– Airių klarnetininko Macdara`o O`Seireadaino paskaita apie scenos psichologiją buvo pirma, o jos rezultatus galima buvo pastebėti iš karto. Pianistai į sceną lipo labiau susikaupę ir pasitikintys savimi. Ne vienas studentas įvertino šią paskaitą kaip pačią naudingiausią.
Po fizioterapeutės Meike Bistram užsiėmimų ir masažų bei Viktoro Zujevo šokių pamokų pastebimai pagerėjo pianistų kūno tonusas. Pianistai išgirdo apie savo kūno problemas bei būdus jas spręsti. Didžiausio efekto sulaukė pamoka, kaip taisyklingai sėdėti prie fortepijono – ne vienas pianistų ėjo ant scenos žymiai tiesesnėmis nugaromis.
Akademijos programą praturtino stilistės Olgos Filatovos Kontrimienės paskaita, kurią ji paruošė specialiai mūsų studentams. Dvi pianistės iš karto po jos nuvyko apsipirkti bei atsinaujinti garderobo ir į koncertines scenas kilo pasipuošusios puikiais kostiumėliais.
Daug puikių emocijų pianistai patyrė žurnalistės Gerūtos Griniūtės paskaitoje apie elgesį scenoje, koncerto vedimą. Pianistai treniravosi duoti interviu, dirbti su kamera, o Gerūta itin nuotaikingai šaržavo neprofesionaliai dirbančius žurnalistus, ruošdama mūsų pianistus keisčiausioms interviu akimirkoms.
Susitikimas su profesore Valentina Berman ir pokalbis su ja apie muzikos interpretaciją įkvėpė pianistus paskutinį vakarą prieš pradedant koncertinį turą. Legendinė profesorė pasakojo apie savo kolegų Sviatoslavo Richterio, Glenno Gouldo, Vano Cliburno, savo vyro Lazario Bermano gyvenimo filosofijas bei darbo metodus.
Kitų paskaitų efektai matysis ateityje. Grammy nominuota garso režisierė Aleksandra Kerienė pasakojo apie garso įrašų kūrimą, kompozitorius dr. Titas Petrikis – apie profesinio gyvenimo organizavimą, laiko bei finansų planavimą. Šiose paskaitose girdėta informacija turėtų būti itin naudinga mūsų pianistams jau šiais metais.
Galiu pastebėti, kad visų mūsų lektorių paskaitos buvo nuotaikingos bei dinamiškos. Jos niekuo nepriminė sausų akademinių paskaitų, buvo panašios į žymiuosius TED Talks pranešimus. Tokiu būdu studentai dėstomą medžiagą galėjo įsisavinti su pasimėgavimu ir be jokio nuobodulio.
– Buvote atsakingas už visą festivalio programą, grojote rečitalį, skaitėte dvi paskaitas, vedėte visus studentų koncertus ir dėstėte net 80 individualių pamokų. Ar nepervargote? Kaip pakeliate tokius krūvius?
– Mano darbas – vadovavimas tokio masto akademijai – išties reikalauja daug jėgų. Tačiau važiuodamas į Klaipėdą ir nesitikėjau, kad bus kitaip. Meno vadovo darbas festivalio metu nesuderinamas su atostogomis – darbui atsiduodu visas ir mano užduotis yra ne taupytis, o iš anksto pasiruošti daugiau jėgų, nei pareikalaus darbas.
Ne vienus metus sėkmingai pakeliu didelius krūvius ir atsakingai ruošiuosi tokiems projektams – sportuoju, atitinkamai maitinuosi, laikausi režimo. Norėdamas galėti kasdien rodyti pavyzdį studentams, privalau švytėti ir skleisti gerą nuotaiką.
– Ar esate patenkintas studentų darbu?
– Kiekvienas studentas man įsiminė individualiai. Festivalio akademijoje mokėsi dvidešimt ryškių asmenybių, kurių neišeitų supainioti tarpusavyje. Kiekvienas turėjo skirtingas stiprybes ir silpnybes, tad ir užduotys jiems buvo skirtingos.
Ne mažai studentų pažįstu jau kelis metus, kai kurie jų mano meistriškumo pamokose dalyvavo net penktą kartą. Kiekvienakart jų pasirodymai vis geresni, labai jais didžiuojuosi.
Šios akademijos metu pianistams reikėjo dar atlikti ne vieną užduotį, labiau susijusią su karjeros organizavimu, nei skambinimu fortepijonu. Jie rašė tekstus, mokėsi kalbėti scenoje, sudarinėjo programas. Manau, daugeliu atveju, jiems pavyko puikiai
Šįmet Klaipėdos koncertų salė, Kauno filharmonija ir „Ambravox“ įsteigė skatinamuosius prizus geriausiems mūsų pianistams. Lietuvos publikai trijuose rečitaliuose Klaipėdoje, Kaune ir Užutrakyje prisistatys šešios atlikėjos iš Lietuvos, Estijos, Didžiosios Britanijos ir Bulgarijos. Būtent jų darbas ir pasirodymai šįmet man paliko didžiausią įspūdį.
– Kur artimiausiu metu išvysime Jus?
– Jau spalio mėnesį su Lietuvos Valstybiniu simfoniniu orkestru Vilniuje ir Klaipėdoje atliksiu Georgo Gershwino koncertą fortepijonui su orkestru. Labai laukiu pasidalinti su Lietuvos publika nuostabia šio kūrinio nuotaika. Iškart po to skrisiu į Angliją, kur vesiu paskaitas Londono Karališkojoje akademijoje, o iš ten vyksiu į Latviją, kur dirbsiu Rygos tarptautinio pianistų konkurso žiuri. Lapkritį mano dėmesio labiausiai reikalaus mano įkurtas muzikos konkursas „Hanoverio muzikos talentų birža“.
Advento laikotarpiu surengsiu turą su Lietuvoje jau girdėta programa „Advento kalendorius: 24 bisai“. Šįmet Lietuvoje ši programa skambės tik kartą Užutrakio dvare, o kiti turo koncertai išsidėstys nuo Talino iki Niujorko. 2018 Lietuvos laukia ilgesnis turas su naujausia mano programa „Invictus“.
– Ar jau planuojate kitų metų „Klaipėda Piano Masters“?
– Pirmųjų metų sėkmė įpareigoja tęsti darbus. Lietuvos ir pasaulio jaunieji pianistai Klaipėdoje atrado sau naujus namus, naują erdvę saviraiškai ir mokslui. Mūsų užduotis – tą erdvę puoselėti ir turtinti.
Kad suorganizuoti tokį renginį, reikia visų metų darbo, tad kai kurias detales suderinome jau kitą dieną po festivalio. Pristatysime atsinaujinusią lektorių komandą, naujas paskaitų temas ir koncertų formatus. Daugiau įtakos ir rolių esame numatę patiems studentams bei publikai.
