Jūs buvote vienas Balio Dvariono konkurso pradininkų. Gal galite prisiminti pačią pradžią: kaip kilo mintis organizuoti šį konkursą?
Pati pradžia buvo Balio Dvariono muzikos mokykloje, fortepijono skyriaus pedagogų posėdyje, kai svarstėme savo darbo planus. Tuo metu fortepijono skyriui vadovavo Aleksandras Jurgelionis ir aš. Buvo pasiūlyta surengti konkursą, kuris aprėptų visas Lietuvos muzikos mokyklas. Tai vyko prieš 1974-tus metus. Iš pradžių pedagogai sukluso, nes jie sunkiai įsivaizdavo, kaip tai būtų galima įgyvendinti, tačiau idėją palaikė. Taip ta nedidelė žmonių grupelė ėmėsi darbo.
Pagrindinė konkurso schema buvo tokia: kiekviena mokykla įpareigojama surengti savo vidinį konkursą. Tuomet atrinktieji vaikai važiuoja į zoninius konkursus, kurie vyko didžiuosiuose miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune ir t. t.. Ten jie kovoja dėl patekimo į respublikinį turą. Tuo metu kai kurių atkampių miestelių muzikos mokyklose nebuvo stiprių pedagogų. Fortepijoną kartais dėstydavo ne pianistai. Jei dėstydavo chorvedys – tai dar buvo visai neblogai. Tačiau mintis, kad rasime gabių vaikų, buvo nepaneigiama ir ji buvo mus užvaldžiusi, todėl planas buvo įgyvendinamas.
Ilgainiui prie pianistų prisijungė stygininkai. Be smuikininkų ėmė dalyvauti ir violončelininkai, altininkai, jau yra ir kontrabosininkų. Paskutiniai prisijungė kanklininkai. Įsitvirtinęs konkursas buvo priimtas į Tarptautinę jaunųjų atlikėjų konkursų asociaciją (European Union of Music Competition for Youth). Todėl tarptautiniame konkurse jau turime laikytis asociacijos normatyvų ir taisyklių dėl prizinio fondo, dėl žiuri sąstato (jame turi dalyvauti bent vienu vertintoju iš užsienio daugiau, negu vietinių).
Viso to ir laikomės: dabar pianistų ir stygininkų konkursuose yra po 7 vertinimo komisijos narius, iš kurių lietuvių yra tik po tris. Geografija labai plati: yra vertintojai iš Japonijos, Pietų Korėjos, Italijos, Graikijos, Rusijos, Lenkijos. Patys konkurso dalyviai taip pat atvyksta iš įvairiausių šalių. Šiais metais atvažiuos atlikėjai iš 19 šalių: Kinijos, Latvijos, Lenkijos, Gruzijos, Vokietijos, Ukrainos, Japonijos, Armėnijos, Rusijos, Baltarusijos, Danijos, Estijos, Švedijos, Graikijos, Pietų Korėjos, Austrijos, Uzbekijos, Ispanijos ir, aišku, Lietuvos. Mes džiaugiamės, kad konkurso dalyviai turi susipažinti su B. Dvariono kūryba – jo kūriniai privalomi. Iš konkurso jie išsiveš ir daugiau lietuviškos muzikos: įsteigtas specialus 1000 eurų prizas už geriausiai atliktą per pastaruosius 50 metų sukurto lietuviško kūrinio atlikimą.
Lietuvoje organizuojami 4 muzikiniai atlikėjų konkursai (M. K. Čiurlionio, S. Vainiūno, J. Heifetzo, B. Dvariono). Kuo iš jų išsiskiria artėjantis?
Visų pirma B. Dvariono konkursas išsiskiria plačia dalyvių geografija. Be to, kadangi jis apima jauniausių muzikantų grupę, mes užčiuopiame dar tik pradedančius talentus. Dauguma ūgtelėję dalyvauja ir kitų amžiaus grupių konkursuose. Nemažai pianistų ir smuikininkų yra praėję visas tris amžiaus grupes ir daugelis jų tapo tiesiog koncertuojančiais atlikėjais.
Svarbu ir tai, kad konkurse skamba Balio Dvariono muzika, ji pradeda skambėti ir užsienyje, ja imama domėtis. Yra džiugi naujiena: Londone BBC orkestras drauge su amerikiečių smuikininku balandžio mėn. atliks B.Dvariono koncertą smuikui. Kaip pažymi tenykštė spauda, yra dar neatrastų vardų ir neatrastų talentingų kūrėjų, kurie buvo tarp mūsų, bet apie juos nieko nežinojome. Reikia džiaugtis, kad lietuviška muzika iškeliauja ir plinta po pasaulį.
Kuo bus išskirtinis šiemetinis B.Dvariono konkursas?
Pirmiausiai – repertuaru, kuris šiemet liberalizuotas. Ankstesniais metais buvo šiek tiek prievartos atspalvio: būtinai turėjo būti grojama baroko polifonija, Vienos klasikų kūrinys. Apsigalvojome, kad taip apsiriboti visiškai nebūtina, nes mūsų tikslas – atskleisti vaikų gebėjimus. Jiems reikia leisti pasirinkti laisvesnį repertuarą, kad galėtų save parodyti, išreikšti. Reikia skatinti jų kūrybiškumą, atveriant stipriąsias puses.
Kita vertus, į konkurso dalyvių gretas įsijungia vis naujos šalys. Šalia prizo už B. Dvariono kūrinio atlikimą (toks prizas yra visose grupėse) įsteigėme atskirą prizą už lietuviško kūrinio atlikimą. Tai padarėme mūsų muzikos propagavimo dėlei. Atsirado ir kitų anksčiau nebuvusių prizų. Kiekvienas konkursas pažeria savo siurprizus.
Mes patys labai šio konkurso laukiame, nes pagrindinis dalykas – tai atradimo džiaugsmas, kai pasirodo neeilinis talentas. Visų pirma, aišku, džiaugiamės, kad turime jų Lietuvoje. Tokia nedidelė šalis, o tokia talentinga. Džiugu, kad Kultūros ministerija supranta šio konkurso reikšmę, mato jį kaip investiciją į ateitį. Kultūros ministerija svariai remia konkursą. Jį globoja Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
