Vargonų pedalų grojimo aukso amžius buvo XVII-XVIII a. – Baroko epochos laikai. Ypatingai šiaurės Vokietijos kompozitoriai, gyvenę miestuose prie Baltijos jūros mėgo virtuoziškas pedalų partijas. Net ir vargonai tokiuose kraštuose turėjo atskirus pedalų bokštus tarsi įrėminančius visą vargonų fasadą. Kadangi pedaliniai vamzdžiai dažnai skamba viena ar net keliomis oktavomis žemiau negu rankomis skirtų groti klaviatūrų (dar vadinamų manualais) vamzdžiai, didingi pedalų bokšai didžiosiose šiaurės Vokietijos miestų bažnyčiose būdavo net dešimties metrų aukščio.
Garsiausi šiaurės Vokietijos meistrai, kurie itin vertino pedalinį grojimą, buvo Hamburge gyvenę Heinrichas Scheidemannas, Matthias Weckmannas, Johannas Adamas Reinckenas ir kiti. Visi jie buvo Didžiuoju Amsterdamo Orfėjumi vadinto Jano Pieterszoono Sweelincko tradicijų tęsėjai. Šiaurės Vokietijos vargonų Baroko menas taip pat neįsivaizduojamas be Liubeke Marijos bažnyčioje dirbusių Franzo Tunderio ir jo žento Dietericho Buxtehudės.
Beje, būtent pas Buxtehudę dvidešimtmetis Johannas Sebastianas Bachas pėsčiomis keliavo daugiau kaip 450 kilometrų, kad pasimokytų iš jo. Taip didinga virtuozinio pedalinio vargonavimo tradicija persikėlė į vidurio Vokietiją, kur buvo Bacho giminės valdos.
Šiaurės Vokietijoje labiausiai buvo paplitusios dvi vargoninių kūrinių formos – liuteroniškų choralų melodijomis pagrįstos choralinės fantazijos bei variacijos ir laisvi, improvizacinio pobūdžio preliudai ir tokatos. Dalis šių kūrinių būdavo užrašoma natose, bet didžioji dauguma vargonininio repertuaro būdavo laisvai improvizuojama liturgijos metu.
Choralinėse fantazijose ir variacijose kompozitoriai stengdavo parodyti visas vargonų spalvas, ypatingai fleitinius ir liežuvėlinius registrus, todėl šiuose kūriniuose sutikame įvairiausių bei keisčiausių registrų kombinacijų nurodymų. Be to, juose vargonų meistrai įvairiausiais būdais varijuodavo ir plėtodavo liuteroniškojo choralo melodijas, dažnai kreipdami dėmesį ir į teksto prasmę.
Varijuojama būdavo įvairiai – nuo paprasto dviejų balsų biciniumo iki monumentalios šešių balsų faktūros (su dviem balsais, skirtais groti kiekviena koja pedalais). Kompozitoriai pasitelkdavo aido efektus, solinės ornamentuotos melodijos viražus bei sudėtingas kontrapunktinio stiliaus technikas. Fantazijos būdavo labai išplėtotos – meistrams išsamiai parodyti temose slypinčias galimybes ir spalvas kartais prireikdavo viso pusvalandžio.
Laisvi nuo choralinių melodijų preliudai ir tokatos dažniausiai būdavo improvizuojami. Tokioms kompozicijoms meistrai rinkdavosi aštrią ir šventišką pilno principalų choro arba Organo Pleno registruotę.
Preliuduose improvizaciniai epizodai su dramatiškais akordais ir virtuoziškais pasažais keisdavosi su imitacinėmis fuginėmis dalimis, kuriose įvairūs balsai paeiliui mėgdžiodavo svarbiausią kūrinio temą ar kitas jai priešpastatomas temas. Amžininkai tokioms kompozicijoms apibūdinti naudodavo terminą „fantastinis stilius“ arba Stylus fantasticus. Ko gero ryškiausias tokio stiliaus atstovas buvo Dieterichas Buxtehudė.
Artimiausią progą vargonų muzikos mylėtojai susipažinti su šiaurės Vokietijos Baroko kompozitorių vargonų kūryba ir jų įmantriais spalviniais sprendimais turės šį šeštadienį, rugsėjo 15 d. 18 val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje.
Koncerte „Šiaurės Vokietijos Baroko vargonų muzika“ VU vargonininkas dr. Vidas Pinkevičius atliks H.Scheidemanno, M.Weckmanno, J.A.Reinckeno, D.Buxtehudės preliudus, choralines variacijas ir fantazijas. Koncerto metu taip pat bus pasakojama apie pačią muziką ir apie to meto šiaurės Vokietijos kultūrinį, istorinį, politinį ir religinį kontekstą.
Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Septyni vargonų muzikos šimtmečiai“ VII dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: http://jonuvargonai.weebly.com/video-ekskursija-po-vargonus.html
Bilietai parduodami prieš koncertą renginio vietoje. Bilieto kaina – 15 Lt; moksleiviams, studentams, neįgaliesiems ir senjorams su pažymėjimais – 10 Lt.
