Didžiąją „Positivus“ sceną „Lattelecom“ penktadienio popietę atidarė grandiozinio indie pop atstovai „San Fermin“.
Susibūrę tik prieš penketą metų, išleidę vos 2 albumus, tačiau pasaulyje jau puikiai žinomi amerikiečiai „San Fermin“ didingą baroko muzikos dvasią įrėmina melodingu indie pop skambesiu.
Grupės kūryba išsiskiria netikėtomis aranžuotėmis, nenuspėjamais melodijos posūkiais ir avantgardiniu požiūriu į klasikinę kompoziją.
Pirmasis „San Fermin“ albumas tuo pačiu pavadinimu pasirodė 2013 m. Jo pradžia – 6-ios savaitės, praleistos kūrybinėje vienatvėje Kanados kalnuose, po kurių Ludwigas-Leone'as grįžo pilnais puslapiais partijų ir kompozicijų.
Vis dėlto vizijai įgyvendinti prireikė daugiau nei dviejų dešimčių muzikantų, pasitelkiant styginių bei pučiamųjų kvartetus, operos sopranus, ksilofonininką ir tt.
Kokybiška pop muzika
Antrieji į sceną žengę britai „Years & Years“ maloniai nustebino itin kokybišku skambesiu bei išskirtinėmis grupės frontman'o (lyderio – red.) Olly'io Alexanderio vokalinėmis galimybėmis. Jų muzika apibūdinama galima kaip electro pop, R&B ir 1990-ųjų house mišinys.
2010 m. susibūrusi grupė pelnė simpatijas ne tik savo šalyje, bet ir gausybę muzikos apdovanojimų. Jų debiutinis albumas „Communion“ (2015) kolektyvui nutiesė kelius į komercinę sėkmę ir didžiąsias scenas.
Tiesa, „Years&Years“ trijulė susipažino ganėtinai atsitiktinai, kai bosistas Mikey'is Goldsworthy'is atsikraustė iš Australijos į Londoną ir internetu ėmė ieškoti narių savo grupei burti. Taip jis atrado kalvišistą Emre Turkmeną.
Trečiasis, prisijungęs prie grupės, buvo vokalistas O.Alexanderis, su kuriuo M.Goldsworthy'is susipažino vieno vakarėlio metu. Kaip pasakoja pats M.Goldsworthy'is, jis išgirdo O.Alexanderį dainuojantį duše, ir jo dainavimo galimybės jį įtikino.
Trijulė „Years&Years“ „Positivus“ pasirodymo metu ant scenos lipo 6-iese – jų komandą papildė mušamieji ir 2-vi pritariančios vokalistės. Net ir tiems, kurie nemėgsta electro pop skambesio, šis grupės pasirodymas turėjo palikti įspūdį vien dėl puikaus šio žanro muzikos išpildymo – energingos pulsacijos ir profesionalių aranžuočių.
Pasirodymo pabaigoje grupė atliko publikos lauktus didžiausius savo hitus „Desire“ ir „King“.
Prieš vėlyvąjį Marko Ronsono pasirodymą į sceną žengė britų elektroninės muzikos korifėjai – „Hot Chip“.
Daugiau nei 15-ką metų scenoje gyvuojanti grupė išleido 6-is studijinius albumus bei pelnė „Merkurio“ apdovanojimą, kuris nuo 1992 m. kasmet įteikiamas grupėms iš Didžiosios Britanijos ir Airijos už geriausią tų metų albumą.
2004 m. išleidę debiutinį albumą „Coming on Strong“ 7-ni grupės nariai sėkmingai ir darniai dirba kartu. Kaip yra prasitarę vienam melomanų portalui, konfliktų tarp jų beveik nekyla, tad ir sensacingų antraščių jų veikla niekuomet nepritraukia.
„Hot Chip“ pasirodymas „Positivus“ buvo užtikrintas. Kaip ir būdinga kolektyvo muzikai, jie skambėjo kaip sumodernintas retro – grupė pripažįsta, kad juos įkvepia 80-ųjų sąskambiai.
Gausiai susirinkusi auditorija džiaugsmingai sutiko legendinių šios grupės hitų – „Ready For The Floor“, „Over And Over“ bei daugybės kitų dainų iš įvairių jų kūrybos laukotarpių.
