– Jūsų gyvenime aktyvios veiklos tikrai netrūksta, esate užsiėmęs žmogus. Kodėl nusprendėte skirti laiko koncertui „Muzikinis linkėjimas“?
– Pirmiausia aš jau turiu šiokią tokią santykių patirtį su šiuo projektu, nes pirmasis mūsų susitikimas ir „apsičiupinėjimas“ vyko prieš metus. Taigi „Muzikinį linkėjimą“ jau šiek tiek pažįstu, norisi dar labiau jį pažinti. Nusprendžiau plėtoti mūsų santykius, nes man jie atrodo perspektyvūs.
Antroji priežastis ‒ nes tai gabių, profesionalių muzikantų susibūrimas vardan vieno tikslo. Man labai smagu atrasti vietos savo dienotvarkėje dalykams, susijusiems su klasikine muzika, kultūra, nes dažniau sukinėjuosi televizijoje ir spalvinguose šou verslo labirintuose, nuo ryškių spalvų įskausta akys, norisi ir pastelinių ar sodresnių tonų pamatyti. Trečioji, bene pagrindinė priežastis, yra mano beprotiška meilė muzikai. Myliu ją visokią: nuo paties žemiausio iki paties aukščiausio garso, myliu visas dermes, man patinka visi bemoliai, visi diezai. Bekarai kartais irgi patinka. Labai gražus yra smuiko raktas. Klasikinės muzikos instrumentai man visada teikia estetinį pasigėrėjimą. Taigi viską sudėjus į vieną, norėčiau padovanoti sau ir kitiems dar vieną gražią dieną drauge su muzika.
– O ar boso raktas jums gražus? Juk tai ‒ „Muzikinio linkėjimo“ simbolis.
– Boso raktas yra gražus, bet jis man šiek tiek rečiau krinta į akis. Ir iš tiesų, vienas iš tikslų dalyvauti šiame renginyje ‒ šiek tiek artimiau pažinti boso raktą. (Šypsosi)
– Kaip manote, ar Lietuvoje pakankamai dėmesio skiriama šeimoms, kurių nariai susiduria su sudėtingomis ligomis? Ar netrūksta psichologinės paramos?
– Mano nuomonė apie labdaros projektus dažnai yra prieštaringa. Viena vertus, aš tikrai labai nemėgstu pagraudenimų per televiziją, žaidimo žmonių emocijomis, nes manau, kad kiekvienas žmogus savo gyvenime susiduria su vienokiomis ar kitokiomis problemomis. Tačiau retai rasime žmogų, kurio neištiktų didesni ar mažesni likimo smūgiai ir kuriam nenutiktų nelaimių. Kiekvienas, atidžiai pažvelgęs į savo gyvenimą, tokių dalykų atrastų. Tiek aš pats, tiek mano artimieji susiduria su netikėtais likimo smūgiais, kurie kartais užklumpa tokiu metu, kai visai to nesitiki, prieš kuriuos esi bejėgis ir negali nieko padaryti.
Kvailiausia, ką žmogus gali pasakyti, tai „kad mano vaikui taip tikrai niekada nenutiks“. Arba, „man taip niekada nenutiks“. Tačiau niekada negali žinoti, kada, tarkime, plyta užkris ant galvos. Stengiuosi sau kuo dažniau priminti apie tai, kad man šiandien tikrai gerai sekasi, turiu rankas ir kojas, turiu viską, ko man reikia. Turiu draugus, tėvus, šeimą, kurie sveiki ir gyvi, bet kaip bus rytoj ‒ žinoti negali.
Manau, kad tokios socialinės ir kultūrinės akcijos kaip „Muzikinis linkėjimas“ turėtų ne tik rinkti paramą, bet ir priminti apie tai, kad gyvenime bet kada ir bet kuriam gali nutikti vienokių ar kitokių nelaimių. Gyvenimas ne visada būna rožėmis klotas, bet privalai iš visko kapanotis. Tokie fondai kaip „Rugutė“ yra reikalingi, nes užsiima kilniais ir svarbiais darbais, jei ir ne globaliu mastu, tai kažkam individualiai svarbia pagalba.
– Pats muzikuojate, tiesa, šiek tiek kitokio stiliaus muzikos grupėje, bet įdomu, ar jums patinka klasikinė muzika?
– Taip, be jokios abejonės. Labai mėgstu visokią muziką. Na, galbūt išskyrus tuos stilius, su kuriais nerandu jokio vidinio atitikmens. Bet yra tam tikri man patinkantys elektroninės muzikos stiliai ir žanrai, begalė puikios popmuzikos. Juk W. A. Mozartas ar A. Vivaldis savo laiku taip pat buvo populiariosios muzikos atstovai.
– O kokių klasikinės muzikos kompozitorių, kokių kūrinių dažniausiai klausotės?
– Mano sielai pačios artimiausios yra J. S. Bacho siuitos violončelei, ypač Nr. 1, Preliudas. Taip pat P. Čaikovskio „Spragtukas“, G. Bizet „Carmen“ uvertiūra, S. Prokofjevo „Romeo ir Džiuljeta“.
– Kodėl, jūsų nuomone, klausytojai turėtų ateiti į koncertą „Muzikinis linkėjimas“?
– Manau, kad reikėtų ateiti pasiklausyti ir pamatyti, kaip groja Lietuvos muzikos ateitys, nes po kurio laiko jūs tikrai galėsite pasakyti, kad „štai, kadaise ir aš juos girdėjau, kai jie buvo dar labai jauni...“
„Muzikinis linkėjimas“ ‒ tai profesionaliosios muzikos koncertas, kurio metu galite paaukoti tiek, kiek jis jums atrodo vertas, ir nusiųsti savo pozityvias mintis, jei tokių turite, sergantiems vaikams. O jei jūsų mintys negatyvios ‒ mes padėsime jas paversti pozityviomis!
Paramos koncertas „Muzikinis linkėjimas“ vyks gegužės 8 d., 19 val. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejaus koncertų salėje. Daugiau informacijos: www.muzikinislinkejimas.lt
