Savaitgalį Birštono kurortas tapo tikra džiazo meka, kuomet į džiazo muzikos atlaidus skubėjo geros muzikos gerbėjai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio. Seniausias šalyje, 20-tą kartą rengiamas festivalis į tris dienas trukusį džiazo maratoną sutraukė tikrus muzikos grandus, tokius kaip: Dainius Pulauskas, Vytautas Labutis, Leonidas Šinkarenka, Arkadijus Gotesmanas, Liudas Mockūnas, Kęstutis Vaiginis, praėjusio festivalio atradimas – grupė „Reinless“. Naujus talentingus partnerius pristatė šventės senbuviai Herbie Kopfas, Kauno bigbendas, Dmitrijus Golovanovas.
Festivalio metu džiazo karjeros 30-metį minėjo Neda Malūnavičiūtė, o 20-metį – Andrejus Polevikovas. Būtent Birštone mokykliniais projektais jie pradėjo savo profesines karjeras.
Festivalio metu džiazo karjeros 30-metį minėjo Neda Malūnavičiūtė, o 20-metį – Andrejus Polevikovas. Būtent Birštone mokykliniais projektais jie pradėjo savo profesines karjeras.
Pasirodymą dovanojo ir kaip „Empti“ vokalistė žinoma Giedrė Kilčiauskienė.
Daugybę džiazo talentų išugdęs, festivalio simboliu tapęs džiazo patriarchas Vladimiras Čekasinas šiemet išvedė į Birštono sceną naują būrį Vilniaus kolegijos debiutantų, su kuriais muzikavo pripažinti Azerbaidžano menininkai.
Pirmą kartą šventėje pasirodė ir veržli jauna grupė „Džiazlaif“, su rinktine tarptautine palyda prisistatė Prancūzijoje gyvenanti vokalistė Viktorija Gečytė, debiutavo jaunas Klaipėdos džiazo orkestras. „Džiazlaif“ muzikantas Arminas Bižys netgi padovanojo festivalio lankytojams staigmeną – saksofonu danguje atliekamus kūrinius. Jo scena virto virš Nemuno pakilęs oro balionas.
Atmosfera kaito tris dienas
Sunkioji džiazo artilerija nugriaudėjo paskutinę festivalio dieną – sekmadienį, kai koncertavo trys improvizacinės muzikos žvaigždės: L.Mockūnas, prancūzų gitaristas Marcas Ducret ir vienas įtakingiausių šių laikų būgnininkų amerikietis Jimas Blackas.
Klausytojus nustebino ir papildžiusi savo komandą grupė „Reinless“ bei gitaristo Jonathano Kreisbergo kvartetas iš Niujorko. Per visą Birštono džiazo festivalio istoriją scenoje negrojo vien amerikiečių grupė, juolab tokio kalibro muzikantų kaip šio kvarteto. Jis vienija Niujorko džiazo elito atstovus, gastroliuojančius pasaulyje su džiazo legendomis, dėstančius prestižinėse džiazo mokyklose. Niujorkiečiai panoro užsukti į Birštoną po savo koncerto Stokholme.
„Grand prix“ įteiktas A.Gotesmanui
Kovo 23 d. buvo įteiktas „Grand prix“ apdovanojimas A.Gotesmanui. Arkadijus improvizavo su daugybe įvairių krypčių muzikos korifėjų, tarp jų – Rolandu Dahindenu, Vladimiru Volkovu, Viačeslavu Gaivoronskiu, Arkadijumi Šilkloperiu, Julianu Josephu, Johnu Zornu, Jacku Sironu, Franku Londonu, Anthony Colemanu, Charlesu Gayle’u, Timu Daisy, Joey Baronu, Barry Guy, Dominicu Duvaliu, Dave‘u Douglasu, Albertu Begeru, Martinu Küchenu, Marku Tokaru, Warrenu Smithu, Andrew Lambu.
Prieš tris dešimtmečius pradėjęs reikštis džiazo scenoje A.Gotesmanas stebina gerbėjus įdomiomis idėjomis, projektais su kitų sričių menininkais. Jis kuria ir įrašinėja muziką teatrui, atlieka ją spektakliuose, rašo scenarijus muzikiniams performansams ir instaliacijoms, rengia projektus su šokėjais, literatais, aktoriais ir vaizduojamojo meno kūrėjais, autorinius spektaklius. Dažnas perkusininko projektų dalyvis – poetas Rolandas Rastauskas, drauge įrašęs ir albumą „J.Brodsky in memoriam“.
Arkadijus yra vienas nebylių filmų garsinimo gyva muzika entuziastų, populiarinantis šio žanro renginius Lietuvoje su įvairių šalių muzikantais. Perkusininkas groja ne tik džiazą, bet ir naujausią akademinę muziką, yra pristatęs Osvaldo Balakausko, Anatolijaus Šenderovo, Zitos Bružaitės, Šarūno Nako ir kitų kompozitorių kūrinių pasaulines premjeras. Jis taip pat yra Vilniaus klezmerių orkestro įkūrėjas ir narys, klezmerių muzikos festivalio rengėjas, Šeduvos perkusijos festivalio meno vadovas ir teatro „Theatrum solius quadri“ įkūrėjas.
Tradicija gyva jau 38-erius metus
Sakoma, nebent katastrofa nutrauktų Birštono šventę. Seniausias šalyje, pradėtas rengti 1980-aisiais, festivalis „Birštonas“ ištvėrė ne vieną sunkmetį, valdžių ir santvarkų, valiutų kaitą. Net 1990-ųjų pavasarį žmonės klausėsi džiazo kultūros centre, atsinešę ir radijo imtuvų, kad sužinotų naujienų apie sovietų armijos veiksmus Vilniuje. Muzikantai iš užsienio tais metais į festivalį atvyko nelegaliai.
Per pirmus Birštono festivalius už komplektą bilietų kurortas galėdavo gauti deficitinę paskyrą gelžbetoniui ar cementui. Į vieną vietą pretenduodavo po 8-10 klausytojų. Po koncertų publika įsitaisydavo su miegmaišiais namų laiptinėse, pušyne, parke.
„Gyvenimas per trumpas, kad nepabūtume Birštone ir nepasiklausytume džiazo“, – yra sakęs iš festivalio scenos jo sumanytojas ir siela Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis.
Sykį čia atvykus, nenumaldomai traukia sugrįžti. Todėl net ministrais, diplomatais, įmonių ir mokyklų vadovais tapę klausytojai nepamiršta kas antrą pavasarį keliuko į didžiąją džiazo fiestą Birštone.
Festivalis – lyg Nemunas
Birštone kūrybos kelią pradėjo daug iškilių šalies džiazo kūrėjų, tapusių įtakingais pedagogais. Šis festivalis – lyg Nemunas, į kurį subėga jaunesni džiazo intakai. Jis davė impulsą vilniečiams, kauniečiams ir klaipėdiečiams rengti džiazo festivalius savo miestuose.
Seniausias šalyje, pradėtas rengti 1980-aisiais, festivalis „Birštonas“ ištvėrė ne vieną sunkmetį, valdžių ir santvarkų, valiutų kaitą.
Įdomu, kad paties Birštono festivalio veidas išliko unikalus, – tuo rūpinasi darni menininkų komanda. Per 38 metus ji beveik nepasikeitė.
1994-aisiais mirus Z.Vileikio bendraminčiui muzikologui Liudui Šalteniui, daug prisidėjusiam prie Birštono festivalio įtvirtinimo Lietuvo kultūros žemėlapyje, jo darbus perėmė mokiniai – muzikologai Jūratė Kučinskaitė ir Darius Užkuraitis.
Niūriais laikais lietuviškas džiazas žadino viltį, o šiandien liudija išlaisvėjimą ir atvirumą pasauliui. Jubiliejus buvo proga pasidžiaugti tuo, kad festivalis netapo komerciniu renginiu, kad išliko pačių aktyviausių ir įdomiausių visų kartų Lietuvos džiazo kūrėjų scena.
