Festivalis „Gaida“ nori pagerbti šiemet netikėtai išėjusį lietuvių kompozitorių Anatolijų Šenderovą (1945–2019). Jo atminimui šiame koncerte skambės 2017 m. kompozitoriaus kūrinys „Keturi fragmentai“ – tai muzika iš baleto „Dezdemona“, kuris tapo vienu ryškiausių sceninių kūrinių naujausioje Lietuvos baleto istorijoje. Tačiau spektaklio gyvavimo laikas ribotas, o jausminga A.Šenderovo muzika, kurianti garsinį žymios Shakespeare‘o tragedijos komentarą, verta skambėti ir kaip savarankiškas kūrinys. Praėjus dviem metams po „Keturių fragmentų“ sukūrimo šį opusą publikai primins M.Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.
Koncerte nuskambės ir pasaulinė naujo Algirdo Martinaičio kūrinio „Splino simfonija“ smuikui, fortepijonui ir orkestrui premjera. A.Martinaitis apibūdinamas kaip romantinio tipo kūrėjas, nors jam nestinga ironijos. Kartu su bendraminčių „neoromantikų“ karta debiutavęs XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje ir anuomet išsiskyręs ypatingu kūrybos poetiškumu, paskutiniajame XX a. dešimtmetyje kompozitorius kūryboje pasinėrė į blogio, gyvuliškumo ir Paskutiniojo teismo motyvus. O savo naujausiuose opusuose A.Martinatis linkęs provokuoti klausytojus ir ypač muzikos žinovus, individualumą ir originalumą gretindamas su banalybe ir mėgdžiojimu, tokius aukštosios ir žemosios kultūros hibridus vadindamas „muzika iš antrų rankų“.
Pavadinimas „Splino simfonija“, pasak autoriaus, yra šio kūrinio vardas ir pavardė. „Tėvavardis – Šarlis Bodleras, jo „Paryžiaus splinas“, jo kartos bei viso viltingojo romantizmo prasmingoji neviltis. Žodžio spleen (angl.) kita reikšmė – blužnis – nukelia į mano vaikystės prisiminimus. Dorodami paskerstą paršelį, tėvai greta kitų vidaus organų išimdavo blužnį ir iš jos, tarsi iš gaidžio vidurių buriantys senovės Romos haruspikai, spėdavo ateitį, orus, ligas ir kt. Atvėrus mano kūrinį jokių ateities ženklų nerasime. Tiktai skubantį, išgąstingą, o kartu ir žaismingą, teatrališką bei viltingą spliną“, – pasakoja Algirdas Martinaitis.
„Splino simfoniją“ su M.Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliks smuikininkė Rūta Lipinaitytė ir pianistė Indrė Baikštytė. R.Lipinaitytė yra viena ryškiausių šių dienų koncertuojančių Lietuvos smuikininkių, ypatingą dėmesį skirianti Lietuvos kompozitorių muzikai. Ji grojo su Dresdeno, Brno, Kataro filharmonijų, Kroatijos radijo, Zagrebo simfoniniais orkestrais, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kameriniu orkestru „Kremerata Baltica“, Lietuvos, Šv. Kristoforo, Talino kameriniais orkestrais, Maskvos kameriniu orkestru „Metų laikai“ ir kitais kolektyvais. R.Lipinaitytė buvo ilgametė orkestro „Kremerata Baltica“ narė, 2004–2008 m. grojo „Kremerata Baltica sekstete“. Nuo 1995 m. su pianiste Indre Baikštyte subūrė duetą „Domino duo“. Greta koncertinės veiklos R.Lipinaitytė dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, yra profesorė, meno daktarė, Styginių instrumentų katedros vedėja.
Pianistė Indrė Baikštytė – lietuvių muzikos klasiko Eduardo Balsio vaikaitė – yra aktyvi Lietuvos kompozitorių kūrybos propaguotoja. Groja su Lietuvos nacionaliniu, Kauno miesto simfoniniais, Lietuvos, Klaipėdos, Šv. Kristoforo kameriniais orkestrais, bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio atlikėjais, koncertuoja daugelyje Europos šalių, Kanadoje, Rusijoje ir Izraelyje. Kaip fortepijoninio trio „FortVio“ narė pelnė pirmąsias premijas įvairiuose konkursuose, 2015 m. buvo apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija. I.Baikštytė dėsto LMTA, yra Kamerinio ansamblio katedros docentė.
Po lietuviškosios koncerto dalies spalio 12 d. NDG Didžiojoje salėje pasirodys unikalaus balso Kanados atlikėja, garsiosios Björk scenos partnerė Tanya Tagaq. Kartu su Modesto Pitrėno diriguojamu orkestru ir iš Kanados atvykstančia antrąja dirigente Christine Duncan ji atliks kūrinį „Qiksaaktuq“ balsui ir orkestrui bei pateiks publikai savo solinį pasirodymą.
