„Heilung“ savo muzikoje sulieja įvairiausius stilius – nuo fokloro iki metalo, ir šis lydinys tampa ypač įtaigus dėl rituališkos energijos, kuri persmelkusi visą grupės kūrybą. 2015 metais debiutavusi albumu „Ofnir“, vėliau grupė išgarsėjo savo gyvais šamanišką dvasią spinduliuojančiais pasirodymais, kurie užfiksuoti ir koncertiniame albume „Lifa“. Grupė pasirašė kontraktą su garsia leidybos kompanija „Season of Mist“, ir tai tapo dideliu žingsniu šios grupės proveržyje į kur kas platesnę auditoriją.
Šių metų „Mėnuo Juodaragis“ vyks glaustame formate – jo lankytojų skaičius yra ribotas. Tradiciškai paskutinį vasaros savaitgalį vyksiantis trijų dienų renginys, šiemet įsikursiantis įspūdingame Molavėnų piliakalnių komplekse, pristatė naujovę – lankytojai, pirkdami bilietus, nežinojo, kokios grupės gros festivalyje, tai sužinos tik atvykę į renginį. Tačiau dabar jau žinoma, kad bene didžiausia šio festivalio žvaigždė bus grupė „Heilung“. Artėjant šiam pasirodymui 15min pakalbėjo su grupe apie jų kūrybą ir ko galime tikėtis pasirodyme Lietuvoje.
– Pradėkime nuo jums turbūt gana įprasto klausimo – jūsų grupės pavadinimo. Išvertus į lietuvių kalbą jis reikštų „gydymas“. Kodėl būtent ši reikšmė, kuo jums tai yra svarbu?
– Šis žodis atspindi mūsų kuriamos muzikos esmę ir tai, koks yra grupės tikslas. Gydymas etimologiškai susijęs su „visuma“ ir su ta būsena, kurioje žmogui ir buvo numatyta būti. Norime, kad mūsų klausytojai pasiektų būseną, kurioje jis ar ji galėtų susilieti su savo visuma, nepažeidžiamu savuoju aš ir su savo asmenine matrica, kad taptų stipresni ir sveikesni.
– „Heilung“ apibūdinama kaip grupė iš Danijos/Norvegijos/Vokietijos. Kaip jūs susitikote ir kurioje šalyje gyvenate dabar?
– Mes visi dabar gyvename Danijoje, tačiau pirmą kartą susitikome kiek šiauriau. Šalis yra mažiau svarbi nei aplinka, kurioje mes susitikome. Mes trise susitikome, nes visi domėjomės senų technikų atkūrimu. Pradedant audimu, siuvimu, kalvystės menu, tatuiruotėmis, baigiant muzika ir dvasine sritimi. Mes mokame sukurti ir pataisyti savo tradicinius drabužius, griežtai remdamiesi archeologiniais duomenimis. Mes irklavome rekonstruotus laivus ir visi trys dalyvavome karinėse parengtyse.
Mes ištisas naktis praleidžiame prie laužų, klausydamiesi istorijų, kurias jau kažkas pasakojo daugiau kaip prieš 1000 metų.
– Jūsų muzikoje ir pasirodymuose smarkiai jaučiama vikingų kultūra. Kuo ji jus taip traukia? Ir ar nesibaiminate, kad visa tai dabar jau tampa dirbtinu dalyku? Kaip sakėte viename iš interviu, norėdami susijungti su tuo, kas buvo anksčiau, privalote atsijungti nuo šiandienos. Ar tai yra įmanoma?
– Vikingų era man yra paskutinis ir didžiausias europietiškojo animizmo ir pagoniškos kultūros suklestėjimas. Grupėje mes nusprendėme susikoncentruoti ties šiuo periodu, nes tai artima mūsų pačių šaknims, tačiau mums taip pat be galo įdomios yra ir viso kito pasaulio senosios kultūros. Mus tiek pat žavi senoviniai aborigenų kūriniai, kiek ir šiaurietiški senoviniai piešiniai ant uolienos paviršiaus.
„Heilung“ labiausiai koncentruojasi stiprindami ryšį su vikingais per meną ir garsą, mus taip pat domina jų pirmtakai Geležies ir Bronzos amžiuose, o taip pat medžiotojų ir maisto rinkėjų tarpsniai, kurie nuveda mus tolyn į rytus.
Nemanome, kad dirbtinis yra tinkamas žodis, siekiant apibūdinti ryšį su istorija, be to, niekas, kas natūraliai kyla iš tavęs paties, negali būti dirbtina.
Su praeitimi galima susijungti kuriam laikui – svajojant, transo būsenoje šokant, kovoje. Mes visi – aš, Christopheris ir Maria – reguliariai atsijungiame nuo šios realybės ir grįžtame su nauja daina, dizainu ar idėja.
– Šių metų festivalio „Mėnujo Juodaragis“ tema yra magija. Kiek magija svarbi jūsų kūryboje? Ir ar manote, kad šiuo metu, kai mokslas nuėjo tokį ilgą kelią, šiais kompiuterizacijos laikais vis dar įmanoma ją pajausti? O galbūt kaip tik, priešingai, mums reikia magijos labiau nei bet kada anksčiau?
– Vikingai ir jų protėviai gyveno pasaulyje, kuriame magija ir mokslas buvo sugyvenančios, viena kitai neprieštaraujančios koncepcijos – jos nekonkuravo tarpusavyje. Magija suteikia galimybę protui panirti į nepaaiškinamas erdves. Magijos pagalba galima labai greitai apdirbti didžiulius kiekius subtilios informacijos, būti reikiamu laiku reikiamoje vietoje ir daryti reikiamus dalykus. Žiūrint iš tokio požiūrio taško, magija yra „Heilung“ esmė. Nuo to laiko, kai moderni visuomenė nusprendė pasaulį vertinti remdamasi vien logika, magija tapo pašaipų objektu. Prieš tai, kai krikščionybė išplito ir uždraudė magiją, ji kėlė baimę ir pagarbą. Emociškai plokščiame pasaulyje mums galbūt reikia magijos labiau nei bet kada anksčiau. Aš netikiu magija, aš ją jaučiu kiekvieną dieną. Saulėtekis, garsas, prisilietimas gali sužadinti kažką neužčiuopiamo ir neišmatuojamo, kas jokiu būdu negali būti sutapimai...
– Savo kūryboje jūs naudojate daug originalių tekstų iš runų ir kitų senovinių šaltinių. Tai yra rimtas ir sudėtingas darbas, – rasti ir pritaikyti juos. Tai yra kone istorijos mokslininkų darbui prilygstantis užsiėmimas. Kaip jūs randate šią informaciją?
– Esi teisus, mano bibliotekoje yra daugybė mokslo disertacijų ir akademinių darbų, juos kaupiau visą savo gyvenimą. Mano pažįstamų rate yra daug mokslininkų, mes įdėmiai sekame tai, ką daro archeologai. Žinoma, išvykos į istorines vietas, meditacijos, panirimas į transo būsenas ir „google“ taip pat padeda...
– Klausydamas jūsų muzikos susidarai įspūdį, kad tai labai realistiškas, kone ritualinis skambesys. Kaip pasiekiate to efekto?
– Tai paprasta – kai kurios iš dainų buvo nuolat naudojamos mano šamaniškoje veikloje tikrų ritualų metu – jos sukurtos kur kas anksčiau nei buvo įrašytos. Kai kurios melodijos sukurtos per šamaniškus ritualus, grybai taip pat prisidėjo prie garsų kūrybos. Įrašų metu aš dažnai esu pusiau transo būsenoje, kartais panyru ir giliau.
Pavyzdžiui, dainoje „Fylgia Ear“ yra tikros mirties prisilietimas. Tai, ką dainuoja Maria, įrašyta praėjus kelioms minutėms po to, kai ji sužinojo apie gero draugo mirtį. Tai skamba labai realistiškai, nes taip iš tiesų ir yra.
– Savo pasirodymams naudojate įspūdingą autentišką aprangą. Kodėl jaučiate poreikį jai? Beje, kai kurių grupių nariai sako, kad jie geriau jaučiasi įrašų studijoje, kitų – kad jiems geriau koncertuoti. Kuri iš tų vietų – studija ar scena – jums yra natūralesnė?
– Tą pačią akimirką, kai ant savo galvos pajaučiu šalmo svorį, pavirstu kažkuo kitu. Nebesu įprastinis „aš“, tampu asmenybe, išsilaisvinusia nuo išankstinių nuostatų, atviru indu, kuris tiesiog laukia, kol jį užpildys dvasios ir garsai tam laikui, kol trunka ritualas.
Žodis „apranga“ čia galbūt nelabai ir tinka, mes nesirengiame tam, kad apsimestume kažkuo kitu, mes tam laikui iš tiesų tampame tais, kitais, žmonėmis. Manau, geriau tam tiktų žodis „regalijos“. Šie drabužiai, kuriuos dėvime scenoje, yra dalis mūsų kasdienės aprangos, kurią pritaikome mūsų „Heilung“ ritualams. Apsirengęs vikingų drabužiais jaučiuosi tarsi namie.
Darbas studijoje ir scena yra tarsi dvi kojos, ant kurių „Heilung“ juda į priekį. Kiekviena jų turi savo ypatybių, iššūkių ir jaudulio. Nenorėčiau prarasti nei vienos iš jų. Myliu ir gyvenu su jomis abiem.
– Kokia muzika jums padarė didžiausią įtaką? Taip pat – knygos ir filmai?
– Kas dėl muzikos – žinoma, kad „Bathory“. Quorthonas jau dešimtajame dešimtmetyje mano viduje sugebėjo paliesti kažką labai seno, atkeliaujančio iš praeities. „Hammerheart“ albumas kūju išdaužė mano širdį, muzika ir tekstai sužavėjo mane, jis iš tiesų turėjo ką pasakyti. Mano pasaulyje jis – tikras skaldas.
Knygos: žinoma, senos islandiškos sagos, tačiau nuolatos grįžtu ir prie Sun Tzu tekstų apie karo meną.
Filmai: aš užaugau be televizoriaus, taigi, neturiu prisiminimų iš vaikystės filmų, kuriuos daugybė žmonių nuolatos cituoja. Tačiau mane visada pralinksmina Monty Python „Life of Brian“.
– Kokias emocijas norite savo muzika perteikti klausytojams?
– Visas. Norime įsodinti jus į garvežį, kuris veža nuo pačių aukščiausių ekstazės viršūnių iki giliausių, pikčiausių gelmių. Norime suteikti jums galimybę išgyventi visa tai, – galbūt po audringozsgarsų kelionės namie jūs pasijausite atsipalaidavę ir nurimę, o galbūt per mūsų gyvus pasirodymus, pripildyti endorfinų, šoksite ekstaziškame šokyje. Mes norime, kad jūs matytumėte, šauktumėte, šoktumėte, staugtumėte ir verktumėte, išlaisvintumėte save, mes norime, kad jūs gytumėte.
– Jūs pastaruoju metu vis labiau populiarėjate. Kaip tai pakeitė jūsų gyvenimo būdą? Ar, jūsų nuomone, įmanoma išgyventi iš undergroundinės muzikos?
– Mes vis dar esame ankstyvajame periode to, kai „Heilung“ tampa mūsų pagrindiniu gyvenimo užsiėmimu. Paklausk mūsų po metų :) Kol kas mes džiaugiamės tuo, kad vadovaujame tatuiruočių studijai, garso įrašų studijai, koordinuojame renginius. Ir kiekvieną valandą, kai tik galime, dirbame su „Heilung“.
– Kai kuriose šalyse metalo muzika tampa kone „mainstreamo“ dalimi. Įvairių žanrų atlikėjai, tarkime, postrocko ar kitų, į savo muziką įlieja metalo elementus. Ar manote, kad šiais laikais lengviau kirsti muzikines sienas? Be to, scenoje vyksta aktyvios diskusijos tarp senosios ir naujosios mokyklos metalistų. Kuriai pusei labiau priskirtumėte savo grupę?
– Taip, aš manau, kad šiais laikais lengviau kirsti muzikines sienas, ypač dėl to, kad mums suteikta 100 proc. muzikinė laisvė, ko neturėjo ar ne visada turi buvusios totalitarinės ar griežtai religinės visuomenės. Manau, kad mes turėtume džiaugtis ta laisve ir kirsti kaip įmanoma daugiau sienų.
Bendrąja prasme, „Heilung“ neužima kažkurios konkrečios pusės, lygiai kaip istorijos mokytojas neužimtų kažkokios pusės. Be to, mūsų atveju neturi prasmės užimti kažkokią pusę, nes „Heilung“ niekada negrojo metalo, – pradėkime nuo to. Mes išplečiame istoriją.
– Ką jūs žinote apie Lietuvą ir ko galime tikėtis iš jūsų pasirodymo? Beje, šis festivalis vyks labai gražioje gamtos aplinkoje. Kiek jūsų pasirodymams svarbi aplinka?
– Kiekvieną naują vietą mes stengiamės vertinti be jokių lūkesčių, tačiau girdėjome tiek puikių atsiliepimų apie „Mėnuo Juodaragis“, kad nekantraujame apsilankyti festivalyje ir jo aplinkoje. Žinoma, kad aplinka mums yra labai svarbi, ir mes ypač mėgstame gamtą. Šiais didžiulių festivalių laikais sunku surasti vietą, kur galėtum groti gamtos apsuptyje, taigi, mes džiaugsimės galėdami kurį laiką pabūti miške ir iškviesti jūsų vietines dvasias savo ritualui :)
– Na, ir paskutinis klausimas – ar leidžiate sau atsipalaiduoti po koncertų, ar gerbėjai turi galimybę susidaužti su jumis bokalu ar dviem?
– NE, mes iš karto einame miegoti! :) „Heilung“ yra mėgstančių bendrauti žmonių grupė, mūsų kūnuose ritualas dažnai lieka daugybei valandų, taigi geriausias būdas tai išspręsti yra susitikti su senais ir naujais draugais, išgerti alaus, ir daniškoji grupės pusė niekuomet nepaliks vakarėlio :)
