Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2023 09 28

Festivalyje „Muzikos ruduo“ – performatyvios lietuvių muzikos spektras

Spalio 10–14 dienomis tradiciškai vyks vienas seniausių šalyje šiuolaikinės lietuvių muzikos festivalis „Muzikos ruduo“. Praeitais metais 50 metų sukaktį pažymėjęs festivalis, šiemet klausytojus kviečia susipažinti su performatyvumo estetika lietuvių muzikoje ir skelbia temą „Raiška–reikšmė“, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Muzikos ruduo, 2022
Muzikos ruduo, 2022 / Tomo Tereko nuotr.
Temos: 2 Ruduo Muzika

Kaip teigia festivalio vadovas Robertas Bliškevičius, pastaraisiais metais vis dažniau festivalį apibūdinant kaip antropologinį, „Muzikos ruduo“ kviečia su mūsų kompozitorių muzika susipažinti tam tikrais teminiais pjūviais.

„Šį kartą narstome performatyvumą muzikoje – skirtingas jo apraiškas, priemones, formas ir supratimą lietuvių kompozitorių kūryboje, kartu ir atlikėjų vaidmenis tokio pobūdžio kūriniuose ar koncertuose“, – teigia festivalio vadovas.

Festivalio programoje bus pristatyti šeši ypač skirtingi koncertai bei performatyvūs kūriniai, klausytojų lauks diskusijos ir pokalbiai. Anot R. Bliškevičiaus, festivalyje ir toliau ypač pabrėžiamas atvirumas ir ryšys su auditorija: „Visas festivalio formatas leidžia sukurti betarpišką erdvę, kurioje klausytojai kviečiami tyrinėti įvairias muzikos formas, skirtingų kompozitorių kūrybą – mėgautis, klausti, abejoti ir tokiu būdu daug artimiau susipažinti su šiuolaikine lietuvių muzika nuo XX a. antros pusės iki šių dienų.“

Performatyvumas – iš žodžio, vaizdo ar veiksmo

Festivalį pradės „LENsemble“ paruošta performatyvi programa, inspiruota kalbos ir tekstų. Koncerto „Iš kalbos“ kūriniuose publika neišgirs vokalinių opusų – kalbą interpretuos instrumentai, o įspūdį sustiprins unikalios akustikos Liepkalnio vandens saugyklos aplinka.

Kitame koncerte – nuolatine festivalio erdve jau tapusiame Energetikos ir technikos muziejuje – „Muzikos ruduo“ pristatys Loros Kmieliauskaitės ir Arno Kmieliausko styginių dueto „Twenty Fingers Duo“ audiovizualinį projektą „Performa“. Tą patį vakarą šalia muziejaus vykstančių statybų apsuptyje duetas „IYE!“ surengs urbanistinį performansą „Half Life“.

Jauniausios kartos kompozitorius Lukas Butkus kartu su ansambliu „Artisans“ bei menininku Evaldu Alekna Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje dekonstruos koncerto solistui ir orkestrui, šiuo atveju – ansambliui, žanrą. Romos Katalikų Bažnyčios inkvizicijos laikų inspiruotas kūrinys „Auto-da-fé“, anot autoriaus, atspindi šių laikų kontekstą, kai kova iškeista į tylią rezignaciją, o virtuoziniai gestai mena tik neišvengiamą ir visa apimančią bejėgystę bei absurdą.

Barokiniai triukšmai ir istoriniai kadrai

Taip pat festivalio programoje bus pristatytas jau publikos bei kritikų įvertinimus pelnęs „Operomanijos“ kūrinys – Arturo Bumšteino sukurtas barokinio teatro triukšmų mašinų performansas „Navigacijos. Iš „Blogų orų“ serijos“. Barokinės lietaus, vėjo ir griaustinio mašinos, judėdamos didelėje tuščioje erdvėje, seka tropinių ciklonų keliais ir palieka virš vandenyno pernešamų augalų sėklų pėdsakus.

Tradicija tampa vieną iš „Muzikos rudens“ vakarų skirti filmų peržiūrai. Šį kartą publika kviečiama susipažinti su įvairesnėmis performatyvumo apraiškomis istorijoje ir dabar. Renginyje dalyvaus, videodokumentaciją komentuos ir mintimis apie performatyvumą lietuvių muzikoje dalinsis kompozitorius Gintaras Sodeika, pianistė, ansamblio „Synaesthesis“ vadovė Marta Finkelštein ir kiti.

Festivalio baigiamajame akcente – keturios premjeros

„Muzikos ruduo“ pabaigai paruošė išskirtinį vakarą. Performatyviame koncerte suskambės specialiai festivaliui sukurtų ir temą atskleidžiančių keturių kompozitorių kūrinių premjeros, kurias užsakė Lietuvos kompozitorių sąjunga bei LRT Klasika. Rūtos Vitkauskaitės, Arturo Bumšteino, Andriaus Šiurio ir Agnės Matulevičiūtės kompozicijas atliks kūrybines jėgas suvieniję kolektyvai – styginių kvartetas „Chordos“ ir eksperimentinės muzikos ansamblis iš Jungtinės Karalystės „Apartment House“.

R. Bliškevičius pabrėžia, kad be jau pripažintų ar neatrastų lietuvių opusų, kiekvienais metais pristatomos ir premjeros: „Tokiu būdu „Muzikos ruduo“ prisideda prie šiandienos muzikos gyvybingumo, tampa platforma naujoms kūrybinėms idėjoms bei jų aptarimui. Ypač esame dėkingi mūsų strateginiam partneriui – Lietuvos kompozitorių sąjungai, kuri ne tik finansiškai prisideda užsakydama kūrinius, tačiau tampa ir tuo tiltu, kuriuo galima būti kartu su bendruomene.“

Po baigiamojo koncerto, festivalio uždarymo vakare organizatoriai kviečia susirinkti visą festivalio bendruomenę – kūrėjus, muzikantus, klausytojus. Skambant Kristupo Giko plokštelių muzikai, vyks pokalbiai ne tik su šių metų dalyviais, bet ir kitais svečiais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos