Kvietimo atstovauti Lietuvai sulaukė grupė „Folk trio“, kurie į Japoniją išvyko gavę Lietuvos kultūros tarybos finansavimą kelionei. „Folk trio“ – tai žinomų Lietuvos atlikėjų projektas, kuriame lietuvių liaudies dainas bei džiazą ir interpretacijas jungia Ineta Meduneckytė Tamošiūnienė, Nerijus Bakula bei Janas Maksimovičius.
Kaip teigia grupės nariai, pati kelionė buvo ilga, pasiekti festivalio vietą su persėdimais jiems užtruko apie 3 dienas. Tačiau pats festivalis, atmosfera, priėmimas, organizacija, vieta – viskas buvo tiesiog nuostabu.
„Hakodatės pasaulio muzikos festivalis vyksta nuostabioje vietoje, šalia Hakodatės kalno. Žiūrint į sceną atsiveria įlankos vaizdai. Vieta labai graži, – teigia I.Meduneckytė. – Į festivalį atvyko 15 šalių atstovai bei koncertavo nemažai grupių iš Japonijos. Susipažinome su grupėmis iš Slovakijos, Filipinų, Kinijos, Argentinos, Alžyro, Rusijos, Japonijos, Ekvadoro.
Festivalis neapsiriboja vien koncertais, tai ir socialinių veiklų festivalis – atlikėjai vyksta į Hakodatės senelių namus, vaikų darželius, veda edukacijas, bendrauja su Japonijos žmonėmis ir pristato savo šalį, savo kultūrą bei tradicijas“.
Grupei „Folk trio“ teko koncertuoti didžiosiose festivalio scenose, kur buvo labai šiltai priimti klausytojų. Kaip teigia I.Meduneckytė, japonai labai greitai išmoko dainų melodijas, noriai mokėsi ir pritarė dainoms, o susirinkę į edukaciją bandė kartu dainuoti sutartines.
„Folk trio“ vyko ir į vieną Hakodatės vaikų darželių pabendrauti su mažaisiais bei darželio vadovybe. Akordeonistas N.Bakula Lietuvoje dirba vaikų darželio muzikos mokytoju, tad domėjosi ir lygino Lietuvos ir Japonijos vaikų darželių sistemas, ugdymo procesą. Darželio vadovas pasakojo apie tai, kaip vyksta veiklos ir ugdymas jų šalyje.
Muzikos akademijos dėstytojas J.Maksimovičius koncertuose grojo Japonijoje gamintu saksofonu – ši žinia labai patiko japonams, kaskart pranešus, kad grupė ne tik jungia modernią muziką su senosiomis lietuvių liaudies dainomis, bet ir lietuvišką muziką su japonišku instrumentu, nuvilnydavo aplodismentų gausa.
J.Maksimovičius turėjo galimybę groti ne tik festivalyje, bet domėjosi džiazo klubais, viename iš jų, Tokijo mieste, turėjo galimybę pagroti su japonų muzikantais.
„Turėjome ir porą laisvų dienų, kurių metu stengėmės pamatyti gražiausias apylinkių vietas – lipome į kalnus, plaukėme laivu, apžiūrėjome šventyklas, ragavome tradicinių valgių ir stengėmės pažinti kultūrą, – teigia grupės nariai. – Japonija graži ir tvarkinga šalis. Čia labai šilti ir nuoširdūs žmonės. Jie gerbia vieni kitus ir nuolat dėkoja. Paduodamas daiktą ar pinigus parduotuvėje turi dėkoti ir nusilenkti. Buvo neįprasta, bet išmokome. Įeinant į namus, kavines turi nusiauti batus ir palikti batų lentynose. Esame groję mokslo centre, kur taip pat turėjome nusiauti batus ir groti basi. Dar neįprasta buvo, kad Japonijoje nėra šiukšliadėžių, bet nėra ir šiukšlių. Savo šiukšles kiekvienas nešasi namo“.
„Turėjome daug patirčių, pažinome kitą kultūrą, pristatėme savąją. Atrodo, kad grįžtame geresni, nuveikę kažką svarbaus ir Lietuvai, ir sau patiems“, – sako I.Meduneckytė.
„Manome, kad tokie kultūrų mainai labai reikalingi, – teigia grupės nariai. – Jaučiame, kad atlikome didelį darbą – pristatėme savo šalį, užkabinome žmones domėtis, sužinoti daugiau. Po koncertų klausytojai kalbino, klausinėjo apie Lietuvą. Džiugu, kad japonai žino, kas yra Lietuva, kur ji, sako, kad mūsų šalis graži, nes čia daug medžių ir modernių pastatų. Tikime, kad nuo šiol jie žinos daugiau ir apie mūsų folklorą, tradicijas, lietuvišką muziką. Dėkojame už galimybę skleisti žinią apie Lietuvą Lietuvos kultūros tarybai bei Lietuvos respublikos kultūros ministerijai. Tikimės, kad tokie kultūriniai mainai turės tęstinumą ir matome prasmę tai daryti“.
