Džiazo ir akademinės muzikos dialogai – populiarus reiškinys šių dienų scenoje. Tačiau „Tchaikovsky In Jazz“ tarp kitų panašaus žanro projektų laikomas išskirtiniu. Virtuozo Sergejaus Žilino trio muzikantai atlieka kūrinius, parašytus XIX amžiaus pabaigoje, tačiau tai darydami sukuria didžiulę muzikinę intrigą.
„Paimti akademinį kūrinį ir tiesiog perkelti jį ant džiazo akordų – pakankamai paprasta. Mano tikslas – kitoks. Norėjome pristatyti gilesnį požiūrį į Piotro Čaikovskio kūrybą“, – sakė S. Žilinas.
Šis kūrybingas menininkas, apie kurio pomėgį eksperimentuoti rašoma ir svarbiose JAV išleistose džiazo enciklopedijose, projektą „Tchaikovsky In Jazz“ vadina vienu svarbiausių savo karjeros iššūkių.
Anot Rusijos džiazo kritikų, 2005-aisiais S. Žilino studijoje įrašytas Piotro Čaikovskio kūrinių albumas yra naujas žodis džiazo mene. Jame suvienyti, regis, nesuderinami dalykai – XIX amžiaus romantizmas, moderni džiazo harmonija, roko ir popmuzikos skambesys.
Staigmenų šioje programoje – apstu. Viena jų – kūrinių parinkimas. Koncerto pagrindas – Piotro Čaikovskio „Metų laikų“ pjesės. Melodijos, dažnai laikomos gana paprastomis ir lengvomis, šiame koncerte atsiskleidžia kaip įdomios, gilios ir nenuspėjamos. Įvairūs grojimo fortepijonu stiliai, iš pusės žvilgsnio vienas kitą suprantantys muzikantai, tembro eksperimentai – visa tai Kongresų rūmuose laukia tų, kurie yra pasiruošę patirti įspūdingą muzikinį nuotykį.
„Visas skambesys, kuris jums šiame koncerte pasirodys neįprastas, gimė iš pačių kūrinių. Net man pačiam keista, kaip lengvai XIX amžiaus pabaigos kūryba įsilieja į vėlesnio laikmečio muzikos kalbą“, – sakė pianistas.
Subtilumui, o ne triukšmingam pasimėgavimui savimi ištikimas muzikantas iki šiol stulbina žiūrovus šia programa, kurioje Piotro Čaikovskio muzika įgyja net roko muzikos atspalvių.
Tokie drąsūs eksperimentai nestebina tų, kurie seka Sergejaus Žilino karjeros kelią. Pianistas Rusijos džiazo įvykių centre sukasi jau 30 metų, nuolat džiugindamas naujais kūrybiniais sumanymais.
Į sceną jis žengė, regis, pačiu netinkamiausiu metu – sovietmečio eros pabaigoje, kai džiazas šioje šalyje buvo nuvertintas ir išgyveno krizę. Nors jo suburtas kolektyvas „Fonograf“ dar 1986-aisiais pasirodė Maskvos džiazo festivalio scenoje, pianistui ilgus metus duonai teko užsidirbti, linksminant restoranų ir viešbučių svečius.
Reikalai į gerąją pusę pasikeitė 1992-aisiais, kai „Fonograf“ puikiai pasirodė Jaltos festivalyje. Dar plačiau atverti duris į didžiąsias sales padėjo linksma istorija, nutikusi 1994-aisiais.
Tuo metu džiazo mėgėjams jau neblogai žinomas Sergejus buvo pakviestas pagroti pokylyje, surengtame Rusijoje viešėjusio tuomečio JAV prezidento Billo Clintono garbei. Prezidentas – prisiekęs džiazo gerbėjas, grojantis saksofonu. Sergejaus Žilino grojimas jam taip patiko, kad B.Clintonas paprašė instrumento ir su pianistu atliko porą melodijų. Susižavėjusi prezidento palyda klausinėjo, iš kur Sergejus turi tokį „tikrą, amerikietišką“ džiazo pojūtį.
Ši istorija plačiai nuskambėjo, ir netrukus S.Žilinui jau nebereikėjo aiškinti, kas jis toks. Įspūdingų pažinčių buvo ir daugiau – vėliau Sergejaus talentu žavėjosi dainininkas Tomas Jonesas ir Liza Minnelli, tačiau duetas su JAV vadovu iki šiol išlieka viena linksmiausių muzikanto karjeros akimirkų.
Didėjant susidomėjimui S.Žilino veikla, pianisto kolektyvus pradėta nuolat kviesti į TV laidas. Ši tradicija nenutrūko iki šiol – „Fonograf“ koncertuoja ir populiariausiuose šokių projektuose, ir muzikiniuose bei humoro šou. Pastaruoju metu muzikantai nuolat groja muzikiniame TV projekte „Balsas“.
S.Žilino ir jo kolektyvo koncertai sulaukė didelio populiarumo Izraelyje, JAV, Vokietijoje, Italijoje ir kitose šalyse. Muzikanto biografijoje – ir pasirodymai viename svarbiausių pasaulyje Montrė džiazo festivalyje (Šveicarija).
Pianistas, dirigentas, aranžuotojas, pedagogas, radijo laidų vedėjas pasižymėjo ir muzikinio teatro sferoje. Kai 2003-aisiais Rusijoje buvo pastatytas miuziklas „Čikaga“, Sergejui teko jo muzikinio režisieriaus darbas.
Vienas svarbiausių įvertinimų – S.Žilinui įteiktas San Marino Tarptautinės mokslų akademijos menų magistro diplomas. Šis titulas muzikantui itin brangus todėl, kad jį skyrusiai komisijai vadovavo Sergejaus įkvėpėjas – legendinis Rusijos džiazo muzikantas Olegas Lundstremas.
2005-aisiais Rusijos nusipelniusio artisto vardą pelniusio muzikanto veikla – itin universali. Jis koncertuoja su kelių sudėčių kolektyvais. „Fonograf“ – tai ir sekstetas, ir džiazo festivaliuose grojantis bigbendas, ir ypatingomis progomis koncertuojantis „simfoninio džiazo“ orkestras, kuriame groja kelios dešimtys muzikantų.
Itin spalvingas ir S.Žilino repertuaras – nuo projekto, kuriuo pagerbta legendinė džiazo vokalistė Ella Fiztgerald, iki tradicinių džiazo kūrinių, Elvio Presley repertuaro ir programos „Pop Jazz“, kurioje džiazo stiliumi atliekamos Paulo McCartney, Erico Claptono, Lenny Kravitzo ir kitų atlikėjų dainos.
Trio, kurį išgirs Lietuvos publika, susibūrė 1997-aisiais – programai, kuria buvo pagerbtas garsus džiazo pianistas Oscaras Petersonas.
Tačiau ryškiausiu šio trio repertuaro perlu tapo „Tchaikovsky In Jazz“. Programos populiarumas Rusijoje – toks didelis, kad 2008-aisiais Maskvos tarptautiniuose muzikos rūmuose buvo nufilmuotas ir išleistas šio koncerto DVD. Iš viso Sergejaus Žilino diskografijoje – dešimt albumų, o koncertų arsenale – keturiolika skirtingų programų.
Bilietais į S.Žilino trio koncertą „Tchaikovsky In Jazz“ platinami visose „Ticketpro“ kasose ir internetu – www.ticketpro.lt Bilietų kaina – nuo 72 litų.
