Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 02 23

„G&G Sindikatas“ paskelbė laiką keistis

Nežinau, kaip kiti, bet aš moku nedaug pastarojo meto „G&G Sindikato“ kūrinių. Bent jau gerokai mažiau lyginant su jų klasika, dainomis iš albumų „Gatvės lyga“ ir „Betono sakmės“. Bet anais laikais eiti į jų koncertus buvau per mažas, o paskui tiesiog nustojau jais domėtis ir išgirsdavau tik pavienius hitus. Spėju, kad tai būdinga nemažai daliai mano kartos klausytojų.
„G&G Sindikato“ koncerto akimirka
„G&G Sindikato“ koncerto akimirka / Luko Balandžio nuotr.

Bet štai prieš kurį laiką žiūrėjau jų koncerto, vykusio 2011-ųjų vasarį „Lofte“, vaizdo įrašus ir labai panorau išvysti „G&G Sindikatą“ gyvai. Mane užvežė naujos aranžuotės, gitaros, būgnai, pučiamieji. Buvo apmaudu, kad praleidau tokį koncertą, juolab kad Merfio dėsnis mus moko, kad tokie dalykai niekad nebepasikartoja. O ėmė ir pasikartojo. Ir šis pasirodymas buvo, žinoma, gerokai įspūdingesnis.

Penktadienio vakarą sostinės menų fabrike „Loftas“ vykusį koncertą pradėjo naujai aranžuotas „Tomas“, iškart ištaškęs praktiškai sausakimšą salę. Pushaz ir Kastetas papasakojo, kaip jie kadaise susipažino su kūdu ir volosatu Svaru, o Svaras jų istoriją papildė nutylėtomis detalėmis: „Jie buvo pankai ir grojo grupėj Marihuana, nors nė vienas iš jų nežinojo, ką tai reiškia.“

Luko Balandžio nuotr./G&G Sindikato koncerto akimirka
Luko Balandžio nuotr./„G&G Sindikato“ koncerto akimirka

Taigi ant scenos buvo dešimt žmonių: Svarui, Kastetui, Pushui, Donciavui ir DJ Mamaniai talkino saksofonu, trimitu, sintezatoriumi, būgnais, elektrine ir bosine gitara grojantys muzikantai. Dešimt karvedžių, išsirikiavusių prieš savo galingą kariuomenę – rankas iškėlusius ir visus dainų žodžius mokančius „G&G“ armijos eilinius. Tai štai ką turėjo omeny Svaras, repuodamas viename grupės kūrinių: „Būna banda, o būna armija.“

Šiuo požiūriu įdomiai atrodė ir VIP ložės „mafija“: išrinktųjų šventė aplink nedidelį vaišėm ir alkoholiu nukrautą stalą pačiame ložės viršuje atrodė kažkaip egzistenciškai jų dėkingų akių, įsmeigtų į grupės narius, ir susikaupusių lūpų, kartojančių dainų žodžius, kontekste.

Gerai pagalvojus, visas koncertas buvo egzistencinis: juk skambėjo kūriniai, kurie vienija įvairias kartas, kurie turi savo istoriją ir dėl to sukelia ilgesį. Drauge su didžiule minia skanduodamas, pavyzdžiui: „Aš ir tu vieno kraujo“, tą ilgesį malšini. Ir apskritai – geras jausmas atsidurti tarp žmonių, kurie kurdami dabartį išlaiko ryšį su tau brangia praeitimi.

Luko Balandžio nuotr./G&G Sindikato koncerto akimirka
Luko Balandžio nuotr./„G&G Sindikato“ koncerto akimirka

Iš dabarties dar verta paminėti daugialypes vizualizacijas, kurios aprėpė viską nuo nusirenginėjančių animacinių merginų iki pro mikroskopą matomų mikroburbulų, ir su ilgais intervalais it naujamečiai fejerverkai salę nutvieksdavusį apšvietimą, kuris skrosdavo šokančių kūnų skalpus nelyginant Tarantino filmų veikėjai.

Linksmino Kastetas, po kiekvieno kūrinio valydavęs mikrofoną į marškinius (taip, Kastetas, Pushaz ir Svaras dėvėjo marškiniais trumpomis rankovėmis). Prakaitą gali pamatyti kone kiekvieno padoraus koncerto metu, ir scenoje, ir salėje, ir vis tiek jis kiekvieną kartą daro įspūdį. Pratęsiant muzikinių citatų seriją: „Lak ne gurkšniais, o kibirais.“ Va kiek to prakaito buvo – kibirai.

Be viso šito, didysis vakaro džiaugsmas buvo nauji kūriniai. Klausytojai vienbalsiai reikalavo necenzūrinės naujos Kasteto dainos versijos. Paskui į sceną žengė Giedrė iš „Empti“ ir atliko titulinę vakaro dainą „Laikas keistis“.

Įsiklausę į šios dainos tekstą, pajusite jį smingant jums į širdį tarsi grąžtą į naujo miegamojo rajono „dėžutės“ sieną. Tekstas apeliuoja į dabartinio žmogaus savijautą ir aplinką, ragina ją keisti, ir čia nutinka įdomus dalykas. Atrodo, kad toji aplinka, besikeitusi visą „G&G“ gyvavimo laiką, apėjo tam tikrą ratą.

Atsikartoja žmonių rūpesčiai ir viltys, sugrįžo „ponas misteris meras“, todėl senieji „G&G“ kūriniai skamba kaip niekad aktualiai. O naujuoju kūriniu „Sindikatas“, kurio dėka praeitis ir susitiko dabartį, kviečia judėti pirmyn. Ramiu ritmu, bet su mintimis apie „degančias revoliucijas“.

Luko Balandžio nuotr./G&G Sindikato koncerto akimirka
Luko Balandžio nuotr./„G&G Sindikato“ koncerto akimirka

Dar vienas grupės ir jų klausytojų ryšio ženklas – Svaro padėka publikai už tai, kad jie „moka visus žodžius“. Koncertui artėjant prie pabaigos ir atlikėjams jau nulipus nuo scenos, publika ėmė skanduoti „Seven Nation Army“ melodiją, tradicinį „G&G Sindikato“ koncertų atributą. Tai irgi ryšio įrodymas, nes po jo grupė visada sugrįžta.

Ir užbaigia koncertą taip, kad prisiminimų užtektų ilgam.

Viename „G&G Sindikato“ kūrinių sakoma: „Tie, kas rašo, – jie gyvens amžinai.“ Vadinasi, rašydamas apie „G&G“, prisiliečiau prie amžinybės.

Luko Balandžio nuotr./G&G Sindikato koncerto akimirka
Luko Balandžio nuotr./„G&G Sindikato“ koncerto akimirka

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?