Kitos repo albumų apžvalgos
- ★★★★★ / Tyla prieš repo apsakymų uraganą – Kasteto albumas „Maestro“
- ★★★☆☆ / Kitoks nei kada nors anksčiau – Mad Money albumas „Ego“
- ★★★★☆ / Suklusti kviečianti Vaiperio žinutė šiandienai – V.V albumas „Visos vėlės“
- ★★★★☆ / Metas stoti į akistatą su savimi – Niko Bariso albumas „Apie blogį – ša“
- ★★★★★ / Brandi repo talento kelionė – Pijus Opera ir jo „Padalijimai“
„Nekronomikonas“ repo klausytojus pasiekė paskutinėmis 2022-ųjų dienomis. Norėtųsi sakyti, kad „išvydo dienos šviesą“, tačiau albumas toks tamsus, kad šviesa tiesiog pro jį neprasiskverbia.
Pats Micro One repo gerbėjams yra gerai žinomas – solidūs rimai, išskirtinė kūrinių atmosfera, daug tamsos ir jokio džiugesio. Visa jo kūryba susilieja į išskirtinę dermę, kokios Lietuvos repo muzikoje, regis, nerasi, o pasirodymus ant scenos lydi ne tik gesintos šviesos, tačiau ir išskirtinė energija.
Tai kūrėjas, kuris dažnai sulaukia įvairių epitetų – tamsos karalius, požemių karalius, undregroundo muzikos valdovas. Man pačiam Micro One yra išskirtinė asmenybė lietuviškojo repo scenoje. Tokius kūrinius kaip „25 po 4“, „Vienaskaita“, „Ciklonas B“, „Mano pasauly nebešvinta“, „92 Till Infinity“ ar su Erke kurtą „Madonna“ aš vis dar mielai suku savo ausinėse ir dabar, nors kai kurie šių kurinių jau skaičiuoja bene dešimtmetį savojo gyvenimo įvairiose platformose. Išties net būtų sunku išskirti vieną ar kelis mėgstamus Micro One muzikinius darbus – iš visos jų gausos be didelių pastangų galėtum sudarinėti atskirus albumus, mat šio kūrėjo arsenale yra visa eilė solidžių kūrinių.
Viduje viduje vis kirbėdavo noras, kad Micro One atrastų ir išgirstų kuo daugiau muzikos klausytojų, nes, mano galva, šis kūrėjas vertas dar didesnės scenos ir būrio klausytojų. Tačiau tuo pačiu aš suprantu, kad repo muzika žavi ne visus, o tuo labiau toks tamsusis repas, kokį kuria Micro One. Man pačiam tai vienas ryškiausių repo talentų Lietuvoje, tad džiaugiuosi proga pasidalinti mintimis apie jo albumą „Nekronomikonas“.
