Koncertas vyks vasario 13 d. Šv.Kotrynos bažnyčioje (Renginio organizatorius „Auksiniai renginiai“). Giedrės Kilčiauskienės vardas tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų žinomas gana plačiai. Vieni atlikėją pažįsta kaip grupės „Empti“ lyderę, kiti ją prisimena kaip „Pieno lazerių“ sielą. Kai kurių mintyse Giedrė iškyla kaip unikali, talentinga, išskirtinį muzikos braižą turinti atlikėja. Ką apie Šv.Valentino dieną mano atlikėja?
Kas moters gyvenime didžiausias autoritetas? Į šiuos ir daugiau klausimų atsakymai interviu su Giedre.
– Vilniaus kolegijoje studentus mokote dainuoti džiazą, populiariąją muziką. Bet juk šiais laikais dėstytojo profesija dažniausiai keičiama į pelningesnius užsiėmimus. O ir sakoma, kad mokyti jaunimą nėra lengva, esą jiems stinga motyvacijos, pastangų... Su kokiais sunkumais tenka susidurti mokymo procese?
– „Susirask mėgstamą veiklą ir tau niekada nereikės dirbti“, – taip kadaise yra sakęs vienas filosofas. Man ši sentencija puikiai tinka. Viskas, ką aš veikiu, ar tai būtų dainavimas, studentų mokymas, vaiko auginimas, daržų ravėjimas, mezgimas, kūryba, eilių rašymas, maisto gaminimas ir t.t. – yra mano GYVENIMAS, o ne darbas. Taip, kartais būna sunku. Bet juk kartais būna sunku ir užmigti ar atsikelti, tačiau mes to nesureikšminam? (šypsosi).
– Daug širdies bei kūrybinių jėgų įdėjote į elektroninės muzikos, punk, funk stilių populiarinimą Lietuvoje. Ar pamenate, kaip jautėtės prieš pirmuosius pasirodymus? Ar niekada nekilo dvejonių, kad šie muzikos stiliai Lietuvai dar pernelyg modernūs? Galbūt klausytojų ratas per mažas?
– Sakot? Niekada nemaniau, kad aš, štai, imsiu ir populiarinsiu tam tikrą stilių. Tiesiog veikiu, kas man patinka, nesivaikau madų. O dėl klausytojų rato, nereikia galvoti, kad žmonės kvaili ir protingų yra per mažai. Viskas gerai. Tiems, kam reikia manęs – suranda, ir aš labai esu už tai dėkinga.
– Nelengvas klausimas, į kurį vienareikšmio atsakymo, greičiausiai, nėra, bet vis dėlto, koks muzikos stilius, žanras artimiausias jūsų širdžiai? Ar yra toks, kuriam sakote griežtą „NE“?
– Kadangi esu dainavusi, ko gero, visus populiariosios muzikos stilius, galiu pasakyti, kad vieno geriausio nėra. Džiaze vieni privalumai, drum‘n‘bass – kiti. Vienintelis dalykas muzikoje, kurio netoleruoju, yra „chaltūra“. Tiek žodis, tiek toks požiūris į savo darbą ir į save, man yra svetimi.
– Kaip vertinate lietuvišką muzikos sceną: tiek alternatyviąją, tiek pop? Ar galima sakyti, kad judama gera, įdomia linkme, o galbūt viskas smarkiai smunka?
– Be abejo, muzikinis lygis Lietuvoje kyla. Alternatyvios grupės visada buvo įdomios, o štai popmuzika dešimtajame dešimtmetyje tikrai buvo apgailėtina.
– Jūsų vardą lydi daugybė epitetų: talentinga, charizmatiška, originali. Ar nebijote išpuikti ir nustoti tobulėti? O gal tobulėti jau nelabai yra kur?
– Man malonu, jei jūs sakote, kad man taikomi tokie epitetai, ačiū. Muzikantui būdingas narciziškumas, tai natūralu. Tačiau negaliu pakęsti pasipūtimo ir savęs iškėlimo kaip šūdo ant šakių. Mano balsui, tekstams, melodijoms, improvizacijoms ir visiems kitiems muzikos sudedamiesiems dalykams leidžia atsiskleisti kolegos instrumentalistai. „Empti“, „Pieno lazerių“ nariai, šiuo metu puikieji A. Polevikovas, D. Rudis, V. Nivinskas – be jų nebūtų nei manęs scenoje, nei tos mano vadinamosios charizmos.
– Ne vienas džiazo muzikos atlikėjas ir klausytojai jus, Giedre, laiko pavyzdžiu bei autoritetu. Nuolat spinduliuojate energija, šiluma, kūrybiniai klodai, regis, yra neišsemiami. O ar pati turite autoritetą, į kurį sąmoningai ar ne lygiuojatės? Ar yra žmogus, kuris jums yra pavyzdys?
– Taip. Mano mama.
– Vasario 13 d. su žymiais Lietuvos džiazmenais klausytojams dovanosite romantinės bosanovos vakarą. Kas paskatino suburti tokį projektą? Ko žiūrovai gali tikėtis iš šio virtuozų koncerto?
– Pianistas A.Polevikovas prieš kokis 6 metus pakvietė mane dainuoti bosanovų programą. Jau po pirmojo anšlaginio koncerto supratom, kad vienu kartu tai nesibaigs. Taip gimė programa „Blue in bossa“. Kartu groja nuostabieji V.Nivinskas (kontrabosas), D.Rudis (būgnai), P.Žemoitinas (perkusija). Žiūrovai labai šiltai priima šiuos koncertus. Beje, jau metus laiko nesame groję bosanovų, todėl ir pati labai laukiu šio koncerto.
– Koncertas vyks įsimylėjėliams ypatingos dienos, pavadintos šv. Valentino vardu, išvakarėse. Ar jums ši kasmetinė šventė taip pat yra ypatinga? Ką šv. Valentino diena reiškia jums?
– Pasakysiu banaliai – mylėti reikia visus metus. Tačiau, be abejo, gerai, kad ir tokia diena yra.
– Kas jus įkvepia kūrybai? Kam kuriate savo dainas – klausytojams, kuriam nors ypatingam žmogui ar sau?
– Visi jūsų išvardinti variantai teisingi.
– Esate pelniusi ne vieną apdovanojimą bei visuotinį pripažinimą. 2013 m. laimėjote metų atlikėjos nominacijoje muzikiniuose apdovanojimuose M.A.M.A. Tais pačiais metais išleidote ir pirmąjį savo solinį albumą pavadinimu „Optinė apgaulė“, jis susilaukė puikių įvertinimų. Kokį savo laimėjimą, pasiekimą laikote vertingiausiu sau pačiai?
– Dukros gimimą.
– Kokie jūsų ateities karjeros planai?
– Aš negalvoju apie karjerą, o tiesiog gyvenu. Ir planuoju tai daryti dar labai ilgai.
