Turi savo auditoriją
Šiuo metu G.Šulinskas dažniausiai koncertuoja su Artūru Chalikovu ir Andžejumi Zujevičiumi. Trys gitaros virtuozai prieš porą metų susibūrė į kolektyvą „Vilnius Guitar Trio“. Nors muzikantai kartu koncertuoja nedažnai, tačiau per savo koncertus paprastai sutraukia pilnas žiūrovų sales, o kiekvienas jų pasirodymas būna vis kitoks, nenuspėjamas, pilnas improvizacijų.
„Konkuruoti su populiariąja muzika nėra lengva, tačiau ir mes turime savo auditoriją. Mūsų auditorija – tikra, natūrali. Žmonės dažnai po koncertų prašo bisų, o tai mus užveda dar labiau, nesinori sustoti. Koncertuoju ir vienas, tačiau daug smagiau, kai scenoje kartu yra dar keli partneriai. Tuomet būna lengviau prikaustyti klausytojų dėmesį“, – sakė G.Šulinskas.
Vilkaviškio rajone G.Šulinskas gyveno iki 15 metų. Jam šis laikotarpis visų pirma asocijuojasi su įgyta meile muzikai, pažintimi su garsiausių pasaulio atlikėjų kūriniais.
Artimiausiu metu jo su „Vilnius guitar trio“ išvysti nepavyks, nes pats gitaros virtuozas jau šį antradienį gros Vilniaus „Siemens“ arenoje vyksiančioje „Roko simfonijoje ant ledo“, o vėliau jo laukia trys koncertai su atlikėju Merūnu.
Aktyvi vaikystė
Meilę muzikai G.Šulinskas pajuto dar vaikystėje. Jo vyresnis brolis Ignas tuo metu grojo Vilkaviškio rajono Gižų mokyklos ansamblyje, į kurį pamažu įtraukė ir Gintarą. Būtent brolio dėka jis ir susidomėjo gitara.
„Tuo metu iš muzikantų brolių Švabų, susibūrusių į grupę „Gintarėliai“, gavau bene garsiausios visų laikų muzikos grupės „The Beatles“ knygą, kurioje buvo surašyta pusšimtis jų dainų. Labai greitai jas išmokau groti ir jau penktoje klasėje koncertavau studentų šokiuose“, – prisiminė G.Šulinskas.
Nors šiuo metu jis groja pačiomis įvairiausiomis gitaromis, tačiau tai ne vienintelis instrumentas, kurį yra įvaldęs šis atlikėjas. Mama jį išmokė groti akordeonu, o muzikos mokykloje jis lankė fortepijono pamokas.
„Kartą išgirdau pianinu atliekamą „The Beatles“ dainą „Let it be“. Tąkart ji man taip gražiai skambėjo, kad ir pats nusprendžiau mokytis groti šiuo instrumentu. Tėtis nupirko pianiną, o aš, būdamas šeštokas ar septintokas, pradėjau juo groti Vilkaviškio muzikos mokykloje. Į Vilkaviškį iš Gižų važinėjau ketverius metus, vėliau išsikrausčiau į Vilnių“, – pasakojo pašnekovas.
Vilkaviškio rajone G.Šulinskas gyveno iki 15 metų. Jam šis laikotarpis visų pirma asocijuojasi su įgyta meile muzikai, pažintimi su garsiausių pasaulio atlikėjų kūriniais.
„Muzikine prasme tai buvo gana aktyvus laikotarpis. Tuomet gaudavome gana daug senų plokštelių, jas persirašinėdavome, kaupėme jų kolekcijas. Labai domėjausi „Led Zeppelin“, „Rolling Stones“, Jimi Hendrixo ir kitų muzikantų kūryba“, – vardijo muzikantas.
Milžiniška patirtis
Išvykęs į sostinę G.Šulinskas įstojo į Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą. Jau 1981 m. jis buvo pakviestas prisijungti prie garsiojo estradinio orkestro „Oktava“. Kartu su juo Gintaras aplankė pusę pasaulio, o į kolektyvo koncertus neretai netilpdavo visi norintys. Su „Oktava“ G.Šulinskas viešėjo ne vienoje Afrikos valstybėje, koncertavo Kuboje, Meksikoje, Vietname, kai kuriose kitose ne mažiau egzotiškose šalyse.
Iki šiol muzikantas vertinamas už savo universalumą. Jis gitara gali pagroti įvairių žanrų bei stilių muziką. Tokių atlikėjų Lietuvoje nėra itin daug.
Per beveik keturiasdešimt metų, praleistų scenoje, G.Šulinskas koncertavo su populiariausiais šalies bei užsienio atlikėjais. Tarp jo scenos partnerių – Kostas Smoriginas, Gytis Paškevičius, Romas Dambrauskas ir kt.
„Iš kiekvieno atlikėjo galima ko nors pasisemti, pasimokyti. Apskritai, muzikantų duona nėra lengva, tačiau man ji labai patinka. Aišku, būna visko. Kartais įdedi labai daug darbo, tačiau galiausiai nesulauki deramo įvertinimo: į koncertus nesusirenka pakankamai žmonių ar negauni norimo honoraro. Tiesa, smagių akimirkų yra daug daugiau. Man muzika – išgyvenimai, būsenos pakitimas. Seniau prieš koncertus jaudindavausi, dabar to jau nelikę“, – prisipažino pašnekovas.
Netikėtas susitikimas
G.Šulinskas scenoje yra patyręs daugybę malonių akimirkų, tačiau bene smagiausia iš jų įvyko greta scenos.
„Kartą su gitaristu Jonu Vasilevičiumi koncertavome viename Vilniaus klube. Per pertrauką išėjome į lauką įkvėpti gryno oro, ir staiga pro langą pamačiau prie baro alų gurkšnojantį lyg ir matytą vyrą. Kaip tik kitą dieną sostinėje turėjo koncertuoti bene žymiausias pasaulio akustinės gitaros virtuozas australas Tommy Emmanuelis. Man pasirodė, kad prie stalo sėdi būtent šis atlikėjas. Iš pradžių net negalėjau tuo patikėti“, – prisipažino G.Šulinskas.
Sukaupęs visą drąsą, jis nusprendė užkalbinti nepažįstamąjį, ir kai šis atsisuko, visos dvejonės išsisklaidė. Prie baro iš tiesų sėdėjo T.Emmanuelis.
„Jis papasakojo, kad yra labai pavargęs, o į klubą atvyko tiesiai iš oro uosto. Negalėjau susilaikyti ir pasiūliau jam pagroti kartu. Jis mielai sutiko. Iš pradžių maniau, jog atliksime vos kelis kūrinius, tačiau visas pasirodymas užtruko gal porą valandų. Buvo kažkas nerealaus“, – su šypsena prisiminė muzikantas.
